Krūtų rekonstrukcija po onkologinės ligos: siekia visiško kompensavimo

Lietuvoje moterys, kurios gydymo metu neteko krūtų, vis dar nesulaukia kompensavimo taip reikalingoms, gyvenimo kokybę iš esmės pagerinančioms rekonstrukcinėms operacijoms – už vidinius krūtų implantus valstybė nemoka.

Reklama

Nacionalinio vėžio instituto Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas, chirurgas onkologas, prof. habil. dr. Valerijus Ostapenko sako, kad krūties vėžio atveju pasitaiko palyginti dažnai. Šiandien medicinoje veikia gydymo principas, kai stengiamasi išsaugoti pacientės krūtis, bet, deja, tai vis dar pavyksta toli gražu ne visada.

„Šia liga kasmet Lietuvoje suserga apie pusantro tūkstančio moterų. Mes galim tik džiaugtis, kad Lietuvoje jau turime puikią komandą ir krūtų pašalinimo operacijų sumažėjo iki penkių šimtų per metus. Tai rimti skaičiai, atspindintys gerus gydymo rezultatus“, – teigė jis.

Medikas sako, kad nereikėtų manyti, jog sunaikinus vėžį baigiasi ir problema. Liga ir jos gydymas palieka savo fizinius ir emocinius randus. Vidinių implantų kompensavimas būtų viena iš priemonių padėti moterims sėkmingai sugrįžti į normalų gyvenimą.

„Mes turime nepamiršti, kas tikslas turėtų būti ne tik paties gydymo rezultatai, bet ir gyvenimo kokybė. Ir kalbėti apie kokybišką moters gyvenimą be krūties tikrai negalime. Gal iš pirmo žvilgsnio tai ir nėra gyvybiškai svarbus organas, be jo galima gyventi. Tačiau klausimas, kaip gyventi. Problema čia nepaprastai subtili“, – pripažįsta prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Savo ruožtu Nacionalinės krūties ligų asociacijos prezidentė Juventa Sartatavičienė norėtų, jog į krūtų rekonstravimo operacijas valstybė pagaliau imtų žiūrėti kaip į moteriai būtiną procedūrą. „Su vidiniais krūtų implantais galima pasiekti rezultatą, kai krūtis atrodo visiškai natūraliai. Tačiau tai tik piniginė išraiška. Už pinigus daug svarbesnė yra emocinė vertė. Aš atstovauju moterims, kurios serga arba sirgo krūties vėžiu, ir turiu pastebėti, kad jau daug metų mes pamažu kovojame dėl teisės jaustis europietėmis, nors dar nepasiekėme tokio lygio“, – apgailestavo ji.

Anot jos, vytis Vakarų šalis turėsime dar ilgokai. Juk dar ne taip seniai pati šios ligos diagnozė keldavo gėdos jausmą. „Ilgai teko kovoti su paprasčiausia stigma. Tik dešimtajame dešimtmetyje nustota bijoti ar drovėtis kalbėti apie krūties vėžį, atsirado organizacija, atstovaujanti moterų interesams. Pagal paskutinius (2012 m.) vėžio registro duomenis, Lietuvoje buvo apie 13 500 sergančių ar sirgusių krūties vėžiu. Iš jų – apie 4500 po ligos gyvena dešimt ir daugiau metų. Mūsų asociacijoje yra ir narių, kurios gyvena dvidešimt ar trisdešimt metų. Jos grįžta į gyvenimą, dirbą, neša naudą valstybei. Joms reikia padėti“, – įsitikinusi J. Sartatavičienė.

Alternatyva nepatogi ir nepatikima

Pamažu nykstant stigmoms, galima pradėti diskusiją apie vidinių krūties implantų kompensavimą. Šioje srityje bėdas mato tiek gydytojai, tiek vėžius sergančioms padėti siekiančios organizacijos. „Yra dvi implantų grupės. Esama išorinių implantų, kurie nešiojami įsidėjus juos į liemenėlę. Apsirengus skirtumo nesimato, bet nusirengus labai greitai viskas išaiškėja. Šie implantai Lietuvoje kompensuojami, bet štai vidiniai, endoimplantai, dar ne. Būtent tai ir reikėtų ištaisyti“, – dėstė prof. habil. dr. V. Ostapenko.

Kompensavimas šiandien tiesiog būtinas, nes vidutinė implantų kaina, kuri siekia apie du tūkstančius eurų, tikrai nėra visoms prieinama.

„Sutikime, kad du tūkstančiai eurų tikrai nėra visiems lengvai įveikiama suma. Daugybė moterų neturi galimybės sumokėti tokios sumos. Todėl asociacija vienareikšmiškai galvoja tik apie kompensavimo mechanizmą. Mes nekalbame, kad iš karto turėtų būti visiškas finansavimas. Iš pradžių jis galėtų būti dalinis. Svarbu ir tai, kad kompensavimas būtų visuotinis. Moterų negalima skirstyti į kažkokias amžiaus grupes, kategorijas. Kompensavimas turi tapti teise. Valstybė turėtų paruošti jo mechanizmą, o tada aiškiai pamatytume, kiek moterų norėtų tokios operacijos“, – ragina J. Sartatavičienė.

Prof. habil. dr. V. Ostapenko priminė ir tai, kad ir išoriniai implantai nėra pigūs. Todėl taupyti santykinai nedidelius pinigus moters gyvenimo kokybės sąskaita – neatleistina. „Daugelis vyresnio amžiaus moterų nusprendžia gyventi be krūties, bet vidutinio, jauno amžiaus moterys negali įsivaizduoti savo gyvenimo be krūtų. Juk jos nori laisvai jaustis visuomenėje, turėti mylimą žmogų. Taigi krūtų implantai tikrai yra labai opi problema. Aš net neabejojo, kad visos moterų organizacijos tikrai sutiktų su tuo, kad kompensuoti juos yra būtina. Juo labiau, kad kalbame ne apie tokius ir baisius skaičius. Kompensuoti šias priemones mes tikrai galime“, – neabejoja jis.

„Mes pasisakytume už visišką kompensavimą, nes tai yra onkologinė liga. Žmogui jau pati liga yra labai jautri patirtis. Nereikėtų jo dar labiau užkrauti papildomais finansiniais rūpesčiais“, – įsitikinęs prof. habil. dr. V. Ostapenko.