Krūtų implantai vėžio nesukelia, bet... (1)
Moterys, pasididinusios krūtis kosmetiniais implantais, nuo vėžio miršta dažniau. Krūties vėžys joms dažniau nustatomas pažengęs, o įtakos tam gali turėti blogesnė krūties audinio vizualizacija atliekant mamografiją, teigiama tarptautinėje sisteminėje 12 studijų, kuriose nagrinėti 29 tūkst. moterų tyrimų atvejai, apžvalgoje. Su „Vakarų Lietuvos medicina“ bendravusių gydytojų radiologų teigimu, ir Lietuvos mamografijų kabinetuose kiekvienais metais apsilanko vis daugiau moterų su krūtų implantais. Kai kurios apie turimus implantus nutyli, o tai apsunkina ankstyvą krūtų vėžio diagnostiką.
Trukdo nustatyti ankstyvą krūtų vėžį
Abejonės, kad silikoniniai krūtų implantai gali trukdyti nustatant ankstyvą krūtų vėžį, yra pagrįstos. Nors patys silikoniniai implantai yra biologiškai inertiški ir vėžio nesukelia, jie yra nepralaidūs rentgeno spinduliams, todėl pablogina krūties audinio vizualizaciją mamografijos metu, teigia tyrimo autoriai.
Nepaisant to, kad moterims, nešiojančioms implantus, tyrimo metu taikoma speciali technika, manoma, kad maždaug trečdalis krūties audinio vaizduojamas neadekvačiai – gaunamas iškreiptas audinio struktūros vaizdas ar klaidingai negatyvūs rezultatai.
Mokslininkai atliko 12 studijų, kurių duomenys apėmė 29 000 moterų tyrimus ir buvo publikuoti informacinėse bazėse Medline, Embase, Global health, CINAHL, IPAB bei PsycINFO, metaanalizę. Vertino ir lygino krūties vėžio išplitimo laipsnį, mirtingumo nuo jo rodiklius tarp moterų su kosmetiniais krūtų implantais ir be jų.
Buvo nustatyta, kad moterims, kurios pasididino krūtis silikoniniais implantais, rizika aptikti vėžį pažengusioje stadijoje yra 26 proc. didesnė, nei toms, kurios implantų neturi. Rizika mirti nuo krūties vėžio jų tarpe buvo 38 proc. didesnė.
Mokslininkai teigia, kad skubotų išvadų daryti nevertėtų, nes tokias tendencijas galėjo nulemti ne vien implantų nešiojimas, bet ir kiti veiksniai, kurie analizės metu nebuvo vertinami: amžius, kitos sveikatos problemos, nešiojamų implantų trukmė, atliekamų mamogramų dažnis, kokybė ir kt. Tačiau didėjant krūtų didinimo operacijų skaičiui, reikia daugiau įrodymų, patvirtinančių arba paneigiančių ilgalaikį krūties implantų saugumą.
O moterims, nešiojančioms krūtų implantus, ir jas konsultuojantiems gydytojams būtina aptarti geriausią krūties vėžio skriningo planą, galimai pasinaudojant magnetinio rezonanso tyrimu, kurio metu krūties audiniai geriau diferencijuojami.
Gydytojų radiologų tyrimo išvados nenustebino
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės gydytojos radiologės Virginijos Žukauskienės, moterys su krūtų implantais mamografijų kabinete dar nėra dažnos viešnios, bet jų po truputį daugėja. V. Žukauskienės teigimu, ji nesusidūrė su atvejais, kuomet dėl krūtų implantų apsunkintos diagnostikos būtų „pražiūrėtas“ krūties vėžys. Bet problemų esama – pagal profilaktinės apžiūros programą atėjusios moterys ne visuomet pasisako apie turimus implantus ir tokiu atveju joms taikoma įprasta mamografijos procedūra.
„Tai pavojinga. Jeigu moteris neįspėja apie implantus ir mamografija daroma rutininiu automatiniu režimu, tas implantas, nekalbant apie netikslią diagnostiką, gali ir sprogti – jų būna visokių. Būna moterų, kurios prašo šeimos gydytojų šią informaciją laikyti konfidencialia ir nerašyti į siuntimą mamogramos atlikimui, mano praktikoje taip nutiko jau ne kartą. Tai sunkiai suprantama, nes medicininiu požiūriu šeimos gydytojas privalo tai aprašyti, informuoti, perspėti“, – sakė V. Žukauskienė.
Pasak jos, tokiu atveju, jau stebint procedūros metu atliktą nuotrauką, dažniausiai pastebima, kad kažkas ne taip ir tik tuomet išsiaiškinama, kad esama implanto.
Gydytojos teigimu, mamografija atliekama ir tuomet, kai apie krūtų implantus žinoma. Tokiu atveju procedūra atliekama ne automatiniu režimu, o labai kruopščiai ir palaipsniui, rankiniu būdu. „Moters klausiama, ar tą implantą galima pastumti, pajudinti. Jeigu implantas pasistumia, tuomet mažiau problemų, bet jeigu ne, diagnostika tikrai komplikuota, nors irgi atliekama, po truputį, žingsnis po žingsnio. Dažniausiai tuos implantus dedasi moterys, kurių krūtys mažesnės, ir įdėjus implantą, jeigu jo neįmanoma pastumti, ne tiek daug audinio galima pamatyti, paprastai tik patį implantą ir odelę“, – kalbėjo V. Žukauskienė.
Problemų kelia ir didelė įvairovė
Klaipėdos universitetinės ligoninės radiologijos skyriaus vedėjo Igorio Kniaževo teigimu, diagnostiką apsunkina ir didelė pačių implantų, ir jų įsodinimo būdų įvairovė. „Yra visokiausių implantų, pigių ir brangių, didelių ir mažų, pagamintų iš skirtingų medžiagų. Iš kur aš galiu žinoti, koks ten įdėtas? Ir operacijų yra visokių, kaip ir jas atliekančių chirurgų. Vieni gerai įstato, kiti blogai. Dabar sakoma: „štai šie naujausi implantai labai saugūs, geresni už senuosius“. Reiškia, seniau įsodinti nelabai saugūs? Po kelių metų vėl atsiras nauji, sakys, dar saugesni. Kokie jie ten bebūtų, esmė viena – tai svetimkūnis, galintis sukelti daug problemų. Viskas, kas be būtino reikalo kišama į žmogaus kūną, nėra gerai, tai visada susiję su didesne ar mažesne komplikacijų rizika“, – kalbėjo gydytojas.
„Šis tyrimas – rimtas perspėjimo signalas. „Prašviesti“, „pramušti“ rentgeno spinduliais implantą problematiška. Ir jeigu krūtyje esama kokių nors pasislėpusių darinių, aišku, juos sunkiau pastebėti, todėl tyrimo rezultatai, man atrodo, yra aktualūs“, – sakė I. Kniaževas.
Krūtų didinimo operacijos – vis populiaresnės
Kosmetinės krūtų didinimo operacijos tampa vis populiaresnės. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2011 m. jos buvo dažniausios iš visų kosmetinių chirurginių operacijų. Per 2011 m. buvo atlikta 307 tūkst. krūtų didinimo operacijų – lyginant su devintojo dešimtmečio pradžia, jų skaičius išaugo 800 proc.
Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriaus vedėjo medicinos mokslų daktaro Vytauto Jankūno, krūtų didinimo operacijos tampa vis populiaresnės ir Lietuvoje, nors tikslus jų skaičius nėra žinomas.
Sieja su nekokybišku radiologų darbu
Dr. V. Jankūno teigimu, krūtų implantas kokybiškai savo darbą dirbančiam gydytojui neturėtų kliudyti nustatyti tikslios diagnozės. „Taip, procedūra šiuo atveju gali šiek tiek skirtis ir pareikalauti daugiau kompetencijos, galbūt ir kitokios tyrimo procedūros. O netiksli diagnostika – rentgenologų darbo brokas“, – sakė dr. V. Jankūnas.
Mindaugas Savickas
Šaltinis:
Susiję straipsniai
