Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kauno klinikos pradėjo rinkti COVID-19 persirgusiųjų imuninę kraujo plazmą

Šaltinis: vlmedicina | 2020-12-07 09:46:48

Siekiant sėkmingiau gydyti COVID-19 liga sergančius pacientus, ieškoma įvairių būdų, o vienas jų – imuninės kraujo plazmos panaudojimas. Kauno klinikų Kraujo centre pradėtos imuninės pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos plazmos donacijos, o artimiausiu metu šia liga sunkiai sergantiems pacientams bus pradedamas gydymas imunine kraujo plazma, - praneša Kauno klinikos.

Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės prof. Brigitos Šitkauskienės teigimu, imuninė kraujo plazma išgaunama iš žmonių, kurie persirgo tam tikra infekcija ir kurių organizme įvyko imuninis atsakas prieš infekciją sukėlusį patogeną. „Vienas svarbiausių tokių plazmos komponentų – neutralizuojantys antikūnai. Imuninės plazmos skyrimas asmeniui, kuris anksčiau neturėjo sąlyčio su konkrečiu infekcijos sukėlėju, pavyzdžiui, SARS-CoV-2 patogenu, sukeliamas pasyvus, su antikūnais susijęs imunitetas. Šie antikūnai, jungdamiesi prie viruso, sumažina jo gebėjimą patekti į ląsteles. Tai gali sumažinti infekcijos riziką arba palengvinti ligos eigą jau sergant COVID-19 liga.“

Pasyvi imunoterapija, panaudojant persirgusių tam tikra virusine infekcija žmonių plazmą, sėkmingai taikyta ir anksčiau. „Pavyzdžiui, gydant sergančiuosius hemoragine karštine, SARS ar sunkiomis gripo sukeltomis infekcijomis“, – vardija prof. B. Šitkauskiene.

Pasak Kauno klinikų Kraujo centro vadovės dr. Dianos Remeikienės, donoras turi atitikti įprastai kraujo ar jo komponentų donorystei nustatytus reikalavimus. „Pagal paskutines pasaulines rekomendacijas, turi būti praėję ne mažiau nei 14 dienų nuo visiško pasveikimo arba neigiamo testo rezultato iš nosiaryklės PGR metodu“, – teigia Kraujo centro vadovė.

„Donoras turi būti pavalgęs, pailsėjęs, o prieš ir po donacijos gerti daugiau skysčių nei įprastai, – sako dr. D. Remeikienė. – Imuninės plazmos duoti negali sirgęs arba sergantis aktyvia, lėtine ar pasikartojančia liga, piktybiniais susirgimais, hepatitu B ar C, sifiliu, ŽIV. Imuninė plazma neimama iš žmonių, neatitinkančių bendrųjų reikalavimų kraujo donorystei, kurie įvertinami apžiūros Kraujo centre metu. Atsižvelgiama į donorų kraujo spaudimą, pulsą ir hemoglobino koncentraciją kraujyje. “

Moterys po buvusių nėštumų ar gimdymų imuninės kraujo plazmos donuoti negali. Taip pat turi būti praėję ne mažiau nei keturi mėnesiai po operacijos, tatuiravimo, auskarų vėrimo ar endoskopinio ištyrimo.

Jei donoras atitinka reikalavimus, plazma gali būti atskiriama po įprastos kraujo donacijos, tačiau tinkamesnis metodas – plazmos aferezė. Jos metu plazma renkama, naudojant specialią įrangą ir vienkartinius rinkinius. Užšaldyta plazma saugoma ne aukštesnėje nei -25°C temperatūroje iki 3 metų.

„Iš donoro atrinkus imuninę kraujo plazmą, ji sergančiam pacientui skiriama atliekant transfuziją (perpylimą į žmogaus organizmą). Preparato skyrimo kiekis ir dažnis parenkamas atsižvelgiant į ligos eigą, sunkumą bei ekspertų rekomendacijas“, – teigia prof. B. Šitkauskienė.

Remiantis moksliniais duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose daugiau nei 70 tūkstančių pacientų, sergančių COVID-19 liga, jau gydyti imunine kraujo plazma. „Nors klinikinių tyrimų dar nepakanka, atvejų analizė parodė, kad sergančiųjų COVID-19 gydymo rezultatai gali būti geresni ir klinikinė eiga sklandesnė, taikant pasyvią imunoterapiją. Geriausi rezultatai pasiekiami, skiriant šį preparatą ankstyvose ligos stadijose“, – teigia profesorė.

Pasak Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovės, teoriškai plazmos, kurioje yra antikūnų prieš SARS-CoV-2, preparatai neturėtų mažinti vakcinos nuo COVID-19 infekcijos ar kitų vakcinų veiksmingumo. Tačiau išsamesni duomenys bus žinomi pradėjus plačiai taikyti tokio pobūdžio skiepus.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų