Gripas ir kitos ūminės infekcijos siaučia ir pavasarį

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumo gripu, ūminėmis kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodiklis Lietuvojeper savaitę išaugo 27 proc. − nuo 496 iki 632 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Nors virusinės infekcijos dažniausiai siejamos su žiema ir šaltuoju metų laiku, specialistai pabrėžia, kad jos cirkuliuoja visus metus, sergamumas jomis gali smarkiai šoktelti į viršų ir permainingu pavasario laikotarpiu, – rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime žiniasklaidai. 

„Virusai cirkuliuoja ištisus metus ir pasižymi sezoniškumu, tačiau pacientui svarbiausia yra atpažinti simptomus ir tinkamai į juos reaguoti. Pajutus pirmuosius virusinės infekcijos požymius, verta stebėti savo būklę, ilsėtis ir, jei reikia, pasinaudoti greitaisiais testais – jie gali padėti lengviau priimti sprendimą dėl tolimesnių žingsnių ir gydymosi būdų“, – sako medicinos centrų „Northway“ šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.

Simptomai skirtingi, bet principas toks pat

Pasak gydytojo, virusinių infekcijų simptomai gali labai skirtis pagal tai, kuri organizmo sistema pažeidžiama. Dažniausiai pacientai susiduria su kvėpavimo takų infekcijomis, tačiau pasitaiko ir kitų formų.

„Jeigu pažeidžiama nosiaryklė, dažniausiai pasireiškia sloga, gerklės perštėjimas ar skausmas. Jei infekcija nusileidžia į apatinius kvėpavimo takus, atsiranda kosulys, dusulys. Virškinimo trakto infekcijos gali sukelti viduriavimą, pykinimą. Retesniais atvejais gali pasireikšti ir neurologiniai simptomai“, – aiškina V. Morozovas.

Anot jo, svarbu vertinti bendrą savijautą, nes panašūs simptomai nebūtinai reiškia tą pačią ligą.

Sezonai keičiasi, bet rizika išlieka

Nors dažnai manoma, kad virusinės infekcijos aktualiausios žiemą, gydytojas pabrėžia, kad sergamumo bangos keičiasi kartu su sezonais.

„Virusinių infekcijų paplitimas dažniausiai atitinka sezonus – pavasarinės infekcijos aktyviausios pavasarį, vasarinės – vasarą. Tai yra natūralus cikliškas reiškinys“, – sako V. Morozovas.

Jo teigimu, pereinamuoju ir šiltuoju metų laiku taip pat išlieka aktualios prevencinės priemonės – kontaktų su sergančiaisiais ribojimas, rankų higiena, dėmesys savijautai, taip pat papildomos rizikos, tarp kurių – erkės ar netinkamai apdorotas maistas.

Kada pakanka savistabos, o kada reikia tyrimų

Pasak V. Morozovo, dalį virusinių infekcijų galima valdyti savarankiškai, tačiau tam tikrais atvejais situacija reikalauja išsamesnio sveikatos būklės įvertinimo.

„Į gydytoją kreipiamasi tuomet, kai nėra aišku, kas vyksta, kai simptomai stiprėja ar jų nepavyksta suvaldyti savarankiškai, taip pat kai gali prireikti receptinių vaistų ar nedarbingumo pažymėjimo. Jei situacija kelia abejonių, dažnai pasirenkama pasitarti, siekiant tiksliau įvertinti būklę“, – teigia gydytojas.

Jis priduria, kad neretai pakanka ir nuotolinės gydytojo konsultacijos, jei tiek pacientui, tiek gydytojui situacija yra pakankamai aiški, tačiau esant neapibrėžtumui taikomas išsamesnis vertinimas.

Svarbu neleisti ligai „užsitęsti“

Gydytojas V. Morozovas pabrėžia, kad visiškai išvengti virusinių infekcijų nepavyks, tačiau jų dažnį ir sunkumą galima sumažinti laikantis nuoseklių kasdienių žingsnių.

„Svarbiausi dalykai yra paprasti ir gerai žinomi – tai kokybiškas miegas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir fizinis aktyvumas. Taip pat verta nepamiršti skiepų pagal rekomendacijas. Pajutus pirmuosius simptomus, svarbu leisti organizmui pailsėti ir nesistengti ligos ignoruoti. O simptomams stiprėjant neatidėlioti konsultacijos su gydytoju“, – sako V. Morozovas.