Tyrimai geri, bet savijauta – ne: ko paklausti gydytojo

Atlikti tyrimai reikšmingų pakitimų neparodė – toks atsakymas turėtų nuraminti, tačiau žmogus ir toliau jaučiasi prastai. Jis į kasdienybę grįžta su tais pačiais simptomais ir nauju klausimu: jei tyrimų atsakymai geri, kodėl vis dar jaučiuosi blogai ir ką daryti toliau? 

Tokiais atvejais dažnai norisi ieškoti dar vieno tyrimo ar specialisto, tačiau „Vilnelės klinikų“ šeimos gydytojas prof. Vytautas Kasiulevičius atkreipia dėmesį į paradoksą: atliktų tyrimų ir konsultacijų gali daugėti, o negalavimų priežastis vis tiek lieka neaiški.

Kartais naudingiau ne skubėti atlikti dar vieną tyrimą, o kartu su gydytoju iš naujo įvertinti simptomus, ankstesnius tyrimų rezultatus ir nuspręsti, kaip elgtis toliau.

Diagnozės paieškos gali užsitęsti

Jei savijauta ilgą laiką negerėja, prof. V. Kasiulevičius pataria grįžti pas šeimos ar vidaus ligų gydytoją ir aptarti visą situaciją: kaip simptomai keitėsi, ką parodė ankstesni tyrimai, kokios dar galimos negalavimų priežastys. Net jei diagnozė tuo metu neaiški, pacientui svarbu suprasti, kaip bus tęsiamas ištyrimas.

Pavyzdžiui, nuovargis, pilvo ar nugaros skausmas, kosulys gali turėti daugybę priežasčių. Vienas pavyksta nustatyti greitai, kitų tenka ieškoti ilgiau. Kartais prireikia papildomų tyrimų, o kartais – svarbu stebėti, kaip keičiasi simptomai. Prof. V. Kasiulevičiaus teigimu, kiekvienas tyrimas turi savo paskirtį ir galimybių ribas. Normalūs rezultatai gali sumažinti tam tikrų ligų tikimybę, tačiau visų galimų negalavimų priežasčių jie neatskleidžia.

„Ligų diagnostikoje pats laikas suteikia naujos informacijos“, – sako pašnekovas. Simptomams silpnėjant ir pamažu išnykstant, gydytojas gali pasirinkti vienokią taktiką. Jeigu negalavimai užsitęsia, stiprėja ar atsiranda naujų simptomų, paciento būklę reikia įvertinti pakartotinai, net jei pirmieji tyrimų atsakymai buvo geri.

Pasak gydytojo, tyrimus svarbu skirti atsižvelgiant į paciento simptomus, apžiūros duomenis ir įtariamas ligas. Atliekant daug tyrimų be aiškaus tikslo, dažniau aptinkama atsitiktinių pakitimų, kurie gali būti visai nesusiję su žmogaus negalavimais. Tuomet jau tenka aiškintis šių pakitimų reikšmę, skirti papildomus tyrimus, o, kas svarbiausia, pagrindinė blogos savijautos priežastis taip ir lieka neaiški.

Kai konsultacijų jau buvo ne viena

Taigi, ką daryti, jei žmogus jau lankėsi pas kelis specialistus, o atsakymo vis tiek nėra? Prof. V. Kasiulevičius prieš pradedant naują paieškų etapą pataria sustoti ir kartu su gydytoju peržiūrėti visą iki šiol nueitą kelią.

Prieš konsultaciją profesorius rekomenduoja susirinkti atliktų tyrimų rezultatus, specialistų išvadas ir vartojamų vaistų sąrašą. Svarbu prisiminti, kada prasidėjo negalavimai, kaip jie keitėsi, kas juos sustiprina ar palengvina. Tuomet gydytojas gali palyginti skirtingu metu atliktų tyrimų rezultatus, įvertinti simptomų pokyčius, galimą vaistų poveikį ir kitas sveikatos problemas. Kartais taip pavyksta atpažinti anksčiau neįžvelgtas sąsajas ir nuspręsti, kokių dar papildomų tyrimų ar konsultacijų reikėtų.

Pasak profesoriaus, svarbiausia – ligos priežasties ieškoti nuosekliai ir aiškiai žinoti, kodėl atliekamas konkretus tyrimas. Įvertinti, ką jo rezultatai galėtų parodyti ir kaip tai paveiktų tolesnį gydymą.

Trys klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui

Kaip paaiškino gydytojas, po konsultacijos pacientui svarbu suprasti, kas jau žinoma apie jo negalavimus, ir ką specialistas siūlo daryti toliau. Net jei diagnozė dar neaiški, verta aptarti tris klausimus: kokios negalavimų priežastys šiuo metu labiausiai tikėtinos, kokių tyrimų ar kitų veiksmų reikėtų imtis ir kada būtina kreiptis pakartotinai. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokie simptomai rodytų, kad gydytojo pagalbos reikia skubiau.

„Pacientas turėtų drąsiai klausti, prašyti paaiškinti tyrimų rezultatus ir siūlomą gydymo ar ištyrimo planą. Kuo geriau žmogus supranta savo sveikatos būklę, tuo lengviau jam dalyvauti priimant sprendimus. Pacientas turi būti diagnostikos partneris, o ne jos koordinatorius“, – pabrėžia prof. V. Kasiulevičius.

Užsitęsusi negalavimų priežasties paieška gali kainuoti laiką, pajamas ir ramybę, o kai kurių ligų atveju delsimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai. Todėl, net kai galutinio atsakymo nėra, žmogus su neturėtų likti vienas. Aiškus planas, kada ir kaip bus tęsiama paieška, jau yra konkretus žingsnis į priekį.