Kaip pasiklosi, taip išsimiegosi: ko reikia vaikų miegui

Sveikatos specialistai pabrėžia, kad vienas iš veiksnių, padedančių išsaugoti gerą savijautą ir sveikatą, yra kokybiškas miegas. Ypatingai jis svarbus vaikystėje – tik miegodami vaikai tinkamai pailsi, miegas būtinas jų normaliai raidai, fiziniam bei protiniam vystymuisi. Įrodyta, kad neišsimiegojus vaikams daug sunkiau atlikti abstrakčias ir sudėtingas, didesnio smegenų darbo reikalaujančias užduotis. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad vaikams rekomenduojama miegoti ir dieną, bei atkreipia dėmesį į tai, kaip pasirūpinti kokybišku vaikų miegu.

Geras miegas ir gera savijauta neatsiejama

Gerai miegantys vaikai išsiskiria pozityvesniu savęs vertinimu, tuo tarpu vaikai, kuriems trūksta miego, nesugeba kontroliuoti savo emocijų, jiems sunku susikaupti. Tinkama miego trukmė yra svarbus nuotaikos stabilumo, gero mokymosi veiksnys. Ypatingai svarbus miegas nuvargus, pervargus ar susirgus, jis padeda atgauti jėgas, sveikti.

Vidutiniškai žmogui reikia 7–8 val. miego, vaikams jo reikia daugiau. 3–5 metų vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 12–12,5 val., iš jų  turi būti vienas dienos miego periodas, kurio trukmė – 2 valandos. Vyriausiems ikimokyklinukams rekomenduojama miego trukmė – apie 11,5 val., iš jų 1,5 val. dieną.

Specialistų teigimu, miego poreikiai yra labai individualūs. Todėl reikia stengtis atpažinti kiekvieno vaiko poreikius, kad trumpas dienos miegas netaptų kliūtimi užmigti vakare.

Kad dieną vaikai būtų aktyvūs ir geros nuotaikos, svarbu ne tik miego trukmė, bet ir jo kokybė. Kokybiškas „jėgas grąžinantis“ miegas turi būti gerai organizuotas, todėl svarbu laikytis dienos režimo, t.y. eiti miegoti tuo pačiu laiku. Tai padeda greitai užmigti ir gerai pailsėti.

Miegas darželyje

Darželius lankantys vaikai visą dieną praleidžia triukšmingesnėje aplinkoje, atlieka įvairias užduotis (žaidžia, sportuoja, šoka, dainuoja), tad jiems miegas būtinas. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, Lietuvoje darželiuose privaloma užtikrinti vaikams galimybę pamiegoti dieną.

Kad mažieji gerai išsimiegotų ir tinkamai pailsėtų, jiems turi būti sudarytos sąlygos. Vaikams iki vienerių metų turi būti įrengtas atskiras miegamasis, vyresniems vaikams lovelės miegui gali būti pastatomos ir tame pačiame kambaryje, kuriame jie žaidžia.

Miegamojo patalpos turi būti apsaugotos nuo triukšmo, gerai vėdinamos, kad miego netrikdytų saulės šviesa, turi būti įrengtos priemonės nuo tiesioginių saulės spindulių (užuolaidos, žaliuzės ir pan.).

Be abejo, turi būti užtikrinamas vaikų saugumas – lovelių aukštis turi atitikti jų ūgį, patiems mažiausiems turi būti įrengtos saugos priemonės, kad jie neiškristų (iki 1,5 metų amžiaus vaikams  skirtos lovos turi būti su sienelėmis). Vaikams skirtų lovų pagrindas turi būti kietas, o čiužinio aukštis turi būti ne mažesnis nei 7 cm. Kadangi miego kokybė labai priklauso nuo čiužinio, o jie laikui bėgant susiguli, patartina juos keisti kas septyneri metai. Lovos ar čiužiniai turėtų būti sustatomi taip, kad būtų galima laisvai prieiti prie kiekvieno vaiko. Miegamojo patalpose apšvietimas turi būti neryškus.

Geram miegui – geras oras 

Vaikų miegui labai svarbi oro kokybė. Ilgai būdami blogai vėdinamoje patalpoje, vaikai ne tik pasidaro irzlūs, vangūs, skundžiasi galvos skausmais, bet ir blogai miega. Todėl prieš einant miegoti, vaikų miegamąjį būtina išvėdinti.

Miegas būna ramesnis ir gilesnis, jei miegamajame kambaryje nekaršta, tinkamiausia miegamojo oro temperatūra 18–22 laipsnių. Be temperatūros, svarbios ir santykinės oro drėgmės bei oro judėjimo greičio ribinės vertės. Esant per sausam orui išdžiūna gleivinė, tampa sunku kvėpuoti, esant per didelei drėgmei, kūnas „atiduoda“ daugiau šilumos energijos į aplinką, padidėja šalčio pojūtis, be to, patalpose gali įsiveisti pelėsis. Tad oro drėgnis miegamajame turi būti 40–60 proc., oro  judėjimo greitis šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne didesnis kaip 0,15 m/sek.

Vaikai yra jautresni žemai aplinkos temperatūrai, todėl patalpose, kuriose jie žaidžia, miega, mokosi, turėtų būti išlaikomos viršutinės temperatūros normos ribos – kuo šalčiau lauke, tuo aukštesnė temperatūra turi būti patalpose.

Visi reikalavimai ikimokyklinio ugdymo įstaigoms nustatyti Lietuvos higienos normoje „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras