Išsitirkime gręžinių ir šulinių vandens kokybę

 Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, kad vandens kokybė yra esminis sveikos aplinkos ir visuomenės sveikatos aspektas. Lietuva turi dideles gėlo požeminio vandens atsargas. Ketvirtadalis mūsų šalies gyventojų maistui, higienos reikmėms, gyvuliams girdyti vartoja individualių gręžinių ir šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai vienkiemių sodybose, kaimo gyvenvietėse, miestų pakraščiuose.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja gyventojams bent kartą ar du per metus išsitirti šulinius ir vandens gręžinius, įvertinus vandens kokybei būdingą sezoniškumą. Pavasario polaidis vandenį gali užteršti tiek chemiškai, tiek mikrobiologiškai.

Šachtinių šulinių vandens kokybė yra nepastovi ir labai priklauso nuo to, ar neužteršta šulinio aplinka. Dažniausiai šachtinių šulinių vanduo užteršiamas dėl netvarkingos ūkinės veiklos. Vienas iš tokios veiklos padarinių – azoto junginiai gruntiniame vandenyje: nitratai ir nitritai. Dirvožemyje jie susidaro oksiduojantis organiniams ir neorganiniams azoto junginiams ir susikaupia paviršiniuose dirvos sluoksniuose. Į šachtinius šulinius gruntinis vanduo patenka iš pirmojo nuo žemės paviršiaus vandeningojo sluoksnio.

Virinant vandenį mikrobai žūsta, tačiau, jei šachtinių šulinių vanduo užterštas chemine tarša, tai nei vandens virinimas, nei filtravimas buitiniais filtrais cheminių medžiagų iš vandens nepašalina. Net ir išvalius šulinius, vėl į šulinį gali pritekėti nitratais ir nitritais užterštas vanduo. Jei šachtinio šulinio vanduo užterštas nitratais ir nitritais, esant galimybei, reikia įrengti gręžtinį šulinį ir vandenį imti iš gilesniojo vandeningojo horizonto.

Geriamojo vandens sauga sveikatai užtikrinama, kai vandenyje nitratų yra ne daugiau kaip 50 mg/l, o nitritų ne daugiau, kaip 0,5 mg/l.

2011 m. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose ištyrus 631 šachtinių šulinių geriamojo vandens mėginius nustatyta, kad reikalavimų neatitiko 45 % tirtų mėginių: cheminė tarša nustatyta 34% mėginių, o mikrobiologinė – net 58% mėginių (nustatytos žarninės lazdelės (E. Coli), žarniniai enterokokai).

Gyventojai savo šulinių vandens cheminę ir mikrobiologinę kokybę gali išsitirti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijose.

 nmvrvi.lt