Intervencinių radiologų kasdienybė gali priminti fantastinį filmą

Šiuolaikinių medicinos technologijų pažanga suteikia galimybę išvengti ilgų ir rizikingų operacijų, o gydytojai pažeistas galvos kraujagysles gali pasiekti ir procedūras atlikti padarę vos nedidelį pjūvį kirkšnyje. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas gydytojas intervencinis radiologas Audrius Širvinskas sako, kad tiek apie šios medicinos srities privalumus, tiek apie joje dirbančius specialistus žinoma per mažai.

Reklama

Šiuolaikinės medicinos tendencija – intervencinė radiologija

Intervencinė radiologija yra vienas iš labiausiai besivystančių šiuolaikinių medicinos metodų, taikomų gydant ir tyrinėjant visas žmogaus kūno kraujagysles, išskyrus širdies. Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas sako, kad vienas svarbiausių intervencinės radiologijos principų – minimali invazija į paciento kūną: „Intervencinė radiologija yra inovatyvus ir mažiau žalojantis metodas, kurį naudojant nustatoma tikslesnė diagnozė ir pasiekiami geresni gydymo rezultatai, sumažėja infekcijų, kraujavimo ar sveikų kūno dalių pažeidimo rizika, sukeliama mažiau skausmo procedūrų metu ir po jų, nelieka didelių randų, žmogus į normalų gyvenimą gali grįžti žymiai greičiau.“ Šis metodas beveik dešimtmetį taikomas ir RVUL. 2012 m. ligoninėje buvo atlikta pirmoji Lietuvoje sėkminga trombektomija iš galvos smegenų arterijų.

RVUL Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos diagnostinės ir gydomosios intervencinės radiologijos procedūros. Gydytojas A. Širvinskas pasakoja, kad intervenciniu radiologiniu būdu galima ypatingai tiksliai diagnozuoti negalavimą, o tai padeda pasirinkti geriausią gydymo taktiką, sutrumpina procedūros trukmę, mažina komplikacijų riziką. Tokioms diagnostinėms procedūroms atlikti ligoninėje naudojama viena moderniausių angiografijos sistemų Lietuvoje.

Didesnę dalį RVUL atliekamų procedūrų sudaro gydomosios procedūros – maždaug 400 per metus. „Bene dažniausiai pasitaiko mechaninės trombektomijos (krešulio pašalinimas iš smegenų arterijų) pacientams, patyrusiems ūmų išeminį insultą, smegenų aneurizmos embolizacijos (kraujo tėkmės sustabdymas aneurizmos maiše), galvos smegenų arterioveninių malformacijų ir fistulių embolizacijos, pilvinės aortos stentavimai, periferinių (galūnių) arterijų rekanalizacijos ir plėtimai, gimdos miomų, inkstų navikų embolizacijos ir daug kitų,“ – vardija specialistas. Be to, intervencinės radiologijos procedūros suteikia galimybę išvengti narkozės, gydyti tuos ligonius, kurių negalima operuoti dėl sunkios būklės ar kitų ligų.

Naujos galimybės pacientams

Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas sako, kad vis daugiau kraujagyslių ligų, kurios ilgus metus buvo gydomos chirurginiu būdu, dabar gydomos pasitelkiant intervencinę radiologiją, ir pabrėžia teigiamą poveikį pacientams: „Pavyzdžiui, plyšusią smegenų aneurizmą galima gydyti atviru ir uždaru būdu. Atviro gydymo metu atliekama kraniotomija (kaukolės atvėrimas) ir aneurizmos „klipsavimas“ (užspaudimas spaustuku). Uždaram intervencinės radiologijos būdui, taikant bendrąją nejautrą, naudojame rentgeno aparatą angiografą, kuris procedūros metu vizualizuoja kraujagysles. Padarant adatos dūrį kirkšnyje, labai plonu kateteriu nukeliaujame iki aneurizmos, per jį į aneurizmą sustumiame platinines spirales, ir tokiu būdu ją embolizuojame arba „uždarome“. Žvelgiant iš šalies, panašu į fantastinį filmą. Tokiu būdu ne tik padidiname tikimybę išgyventi, bet ir mažiau žalojame organizmą, žmogus gali greičiau grįžti į normalų gyvenimą – dirbti, keliauti, užsiimti įprasta veikla nejausdamas, kad jam buvo atlikta procedūra.“

Gydytojas intervencinis radiologas glaudžiai bendradarbiauja ir konsultuoja kitų sričių gydytojus specialistus, kurie paskiria diagnostines ar gydomosios intervencinės radiologijos procedūras. Pacientas supažindamas su operacijos ir intervencinės radiologijos procedūrų galimybėmis ir, atsižvelgiant į jo būklę, pasiūlomas optimaliausias gydymo būdas.

Greitis – vienas svarbiausių privalumų

Su smegenų aneurizmomis ypač dažnai susiduriantis gydytojas A. Širvinskas pasakoja, kad joms plyšus didžiausia rizika pakartotiniam plyšimui kyla per pirmąsias 6 valandas, todėl labai svarbi kiekviena minutė: „Į skubios pagalbos skyrių atvežus tokį pacientą, mes jį galime priimti ir atlikti procedūrą nieko nedelsdami. Juk puikiai žinome, kad plyšusi aneurizma turi būti gydoma kaip įmanoma greičiau, o pasiruošimas atvirai operacijai gali būti ilgesnis ir sudėtingesnis, operacija gali užtrukti kelias valandas ar dar ilgiau.

Pagrindinis mūsų tikslas – stabilizuoti ūmaus negalavimo ištikto žmogaus būklę ir sumažinti padarinius, galinčius lemti mažesnį ar didesnį neįgalumą. Tada galima išanalizuoti situaciją ir pritaikyti papildomas gydymo priemones tam, kad aneurizma nepasikartotų,“ – teigia A. Širvinskas.

Gydytojas intervencinis radiologas A. Širvinskas taip pat siūlo atkreipti dėmesį į prevenciją, žmonių švietimą. „Smegenų aneurizmą turintys žmonės dažniausiai nejaučia jokių sveikatos sutrikimų, nežino apie ją ir nesigydo. Tačiau yra ir tokių, kurie žino turintys aneurizmą. Jie turėtų ypatingai rūpintis savo sveikata, periodiškai tikrintis. Ligoninėje turime puikias sąlygas intervencinės radiologijos procedūroms, todėl norime, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie jas ir turėtų galimybę pasinaudoti medicinos pažanga,“ – sako specialistas.