Beveik pusės demencijos atvejų galima išvengti

Naujos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) gairės rodo, kad iki 45 proc. demencijos atvejų galima atitolinti arba išvengti. Specialistai pabrėžia, kad smegenų sveikata priklauso ne tik nuo amžiaus ar genetikos, didelę reikšmę turi ir kasdieniai įpročiai. 

PSO paskelbė atnaujintas demencijos rizikos mažinimo gaires, kuriose pateikiamos naujausiais moksliniais įrodymais pagrįstos rekomendacijos, kaip visą gyvenimą rūpintis smegenų sveikata.

Demencija – įvairių galvos smegenų ligų sukeltas sindromas, kuris silpnina atmintį, mąstymą, orientaciją ir gebėjimą savarankiškai atlikti kasdienes veiklas. Šiuo metu pasaulyje demencija serga daugiau kaip 57 mln. žmonių, o kasmet diagnozuojama beveik 10 mln. naujų atvejų. Dažniausia ligos forma – Alzheimerio liga, sudaranti apie 60–70 proc. visų demencijos atvejų.

Riziką lemia ne tik amžius

Nors demencija dažniausiai išsivysto vyresniame amžiuje, PSO pabrėžia, kad nemažai rizikos veiksnių galima pakeisti.

Organizacijos vertinimu, iki 45 proc. demencijos rizikos gali būti susijusios su tokiais veiksniais: rūkymu; alkoholio vartojimu; fizinio aktyvumo stoka; socialine izoliacija; oro tarša; padidėjusiu kraujospūdžiu ir cholesteroliu; cukriniu diabetu.

Ką rekomenduoja PSO?

Atnaujintos gairės ragina demencijos prevenciją pradėti kuo anksčiau ir integruoti ją į bendrą lėtinių ligų prevenciją.

Ekspertai rekomenduoja:

• reguliariai būti fiziškai aktyviems;
• nerūkyti;
• riboti alkoholio vartojimą;
• laikytis sveikos, subalansuotos mitybos;
• kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje;
• kuo labiau mažinti oro taršos poveikį;
• palaikyti aktyvų socialinį gyvenimą;
• nuolat lavinti smegenis – skaityti, mokytis naujų dalykų, spręsti galvosūkius, užsiimti protinę veiklą skatinančiais pomėgiais.

PSO taip pat pažymi, kad žmonėms, kurių klausa susilpnėjusi, klausos aparatai gali būti viena iš priemonių, padedančių mažinti pažintinių funkcijų blogėjimo riziką.

5 įpročiai, kurie, pasak PSO, gali mažinti demencijos riziką

1. Judėkite kasdien. Net vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, padeda kontroliuoti kraujospūdį ir palaiko smegenų veiklą.

2. Rūpinkitės širdies sveikata. Padidėjęs kraujospūdis, diabetas ir cholesterolio perteklius didina ne tik širdies ligų, bet ir demencijos riziką.

3. Nepamirškite bendravimo. Reguliarus kontaktas su šeima, draugais ir bendruomene mažina socialinės izoliacijos poveikį, kuris siejamas su pažintinių funkcijų silpnėjimu.

4. Treniruokite smegenis. Skaitymas, naujų įgūdžių mokymasis, stalo žaidimai, muzikavimas ar užsienio kalbų mokymasis padeda išlaikyti aktyvią pažintinę veiklą.

5. Atsisakykite žalingų įpročių. Mesti rūkyti ir riboti alkoholio vartojimą naudinga ne tik širdžiai, bet ir smegenims.

Vitaminai nuo demencijos neapsaugo

Viena svarbiausių naujų gairių žinučių – nepakanka mokslinių įrodymų, kad maisto papildai galėtų apsaugoti nuo demencijos, jei žmogui nėra nustatytas konkrečių medžiagų trūkumas.

PSO nerekomenduoja profilaktiškai vartoti:

• vitamino B papildų;
• vitamino E;
• omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių;
• multivitaminų ir mineralų kompleksų.

Iki šiol atlikti tyrimai neparodė, kad šie papildai reikšmingai mažintų demencijos riziką, o kai kuriais atvejais nepagrįstas jų vartojimas gali būti ir nenaudingas.

Demencija – augantis iššūkis visuomenei

Demencija daro didelę įtaką ne tik sergančiųjų gyvenimo kokybei, bet ir jų artimiesiems. Liga mažina žmogaus savarankiškumą, apsunkina kasdienę veiklą, o didelė priežiūros našta dažnai tenka šeimos nariams.

PSO skaičiuoja, kad pasaulinė demencijos ekonominė našta siekia apie 1,3 trilijono JAV dolerių per metus, maždaug pusę šios sumos sudaro artimųjų teikiama neapmokama priežiūra.

Svarbiausia žinia

Nors šiuo metu nėra vaistų, galinčių išgydyti demenciją, moksliniai duomenys rodo, kad sveika gyvensena ir lėtinių ligų kontrolė gali reikšmingai sumažinti riziką.

Specialistai pabrėžia, kad rūpintis smegenų sveikata verta pradėti dar vidutiniame amžiuje. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, socialinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir kraujospūdžio bei kitų sveikatos rodiklių kontrolė gali padėti ilgiau išsaugoti gerą atmintį, savarankiškumą ir gyvenimo kokybę.

Parengta pagal www.who.int