Į vaistines 2020-aisiais sunešta 28,5 tonos pasenusių vaistų

Vaistinės pernai iš gyventojų surinko 28,5 tonos pasenusių ir nereikalingų vaistų. Tai – net 2 kartus daugiau nei 2017 metais. Farmacinių atliekų sutvarkymas pernai atsiėjo 50 tūkst. eurų.

Reklama

Sparčiai augantys nereikalingų vaistų surinkimo mastai, pasak specialistų, vertintini teigiamai. „Tai rodo, kad kasmet vis daugiau Lietuvos gyventojų elgiasi atsakingai ir nenaudojamų vaistų nebeišmeta į šiukšlių dėžę ar neišpila į kanalizaciją, o grąžina vaistinėms“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Irma Medžiaušaitė.

Tačiau, anot jos, nerimo kelia kitas dalykas. „Nebūtų ką išmesti, jei vaistai būtų skiriami ir perkami racionaliai. Nuolat kalbame, kad vaistus vartoti reikia atsakingai, saikingai, pasitarus su gydytoju ir vaistininku. Tačiau nemažai žmonių nepaiso jokių patarimų ir vaistus perka bei vartoja savo nuožiūra“, – pastebi I. Medžiaušaitė.

Jos teigimu, pastebima, kad vis dažniau, ypač senyvam pacientui, išrašomi didesni vaistų kiekiai ilgesniam laikotarpiui, nors medikas dar nebūna tikras, ar tie vaistai geriausiai tiks tam žmogui. „Pavyzdžiui, šeimos gydytojas išrašo vaistų receptą 3 mėnesių gydymo kursui ir siunčia pacientą pas gydytoją specialistą konsultacijos dėl gydymo koregavimo“, – sako I. Medžiaušaitė. Pasak jos, jei vaistai būtų išrašomi, įsigyjami ir vartojami racionaliai, žmonės ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas sutaupytų tūkstančius eurų, kuriuos galėtų panaudoti kitoms reikmėms.

Specialistai dar kartą primena, kad visus pasenusius ir nebereikalingus vaistus gyventojai turėtų atnešti į vaistines, kuriose dirbantys specialistai, vykdydami Farmacijos įstatymo nuostatas, privalo juos priimti nemokamai. Tą turi daryti absoliučiai visos šalies vaistinės.

Medicinos pagalbos priemonės, tarp kurių – švirkštai, taip pat laikomi pavojingomis medicininėmis atliekomis, jų negalima išmesti bet kur. Jei švirkštus pacientų namuose naudoja medicinos darbuotojai, suteikus paslaugą, jie juos surenka. Tokia pati tvarka galioja ir lašinėms, panaudotoms pirštinėms bei kitoms atliekoms – medicinos darbuotojai pasirūpina jų utilizavimu. Tais atvejais, kai vaistus susileidžia patys gyventojai, sukauptus švirkštus jie gali nemokamai atiduoti į savo savivaldybės stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Šios aikštelės taip pat priima ir medicininius termometrus.

Pasenusius arba nereikalingus maisto papildus galima išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, nes jie nėra vaistai. Papildai – maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medžiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medžiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Tuo metu vitaminus, kurie gali būti priskiriami vaistų grupei, priima vaistinės.

Už farmacinių atliekų tvarkymą sumoka Sveikatos apsaugos ministerija.