Į farmacines atliekas – iki 10 mln. eurų: kaip to išvengti

Pernai Lietuvos gyventojai į vaistines grąžino daugiau nei 47,4 tonos pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai didžiausias iki šiol fiksuotas farmacinių atliekų kiekis per metus. Augantys skaičiai rodo didėjantį gyventojų sąmoningumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl vaistų skyrimo, įsigijimo ir vartojimo racionalumo, – praneša Valstybinė ligonių (VLK). 

„Farmacinių atliekų kiekis Lietuvoje nuosekliai auga, o pastaraisiais metais – itin sparčiai. Pernai vaistinės surinko beveik 12 tonų daugiau vaistų, nei užpernai ir beveik 4 kartus daugiau nei, pavyzdžiui, prieš devynerius metus. Dabar per kelis mėnesius surenkama tiek pat farmacinių atliekų, kiek anksčiau vaistinės surinkdavo per visus metus. Tai rodo, kad vaistų grąžinimas tapo įprasta praktika, tačiau kartu atskleidžia ir tai, jog vaistai vis dar įsigyjami ne iki galo apgalvotai. Jei vaistai būtų skiriami, įsigyjami ir vartojami racionaliau, didelė dalis šių atliekų tiesiog nesusidarytų“, – sako VLK Racionalaus vaistų vartojimo skyriaus laikinoji vedėja Lina Škiudaitė.

Tokį vaistų kiekį sunku įsivaizduoti, tačiau 47,4 tonos farmacinių atliekų galėtų sausakimšai užpildyti, pavyzdžiui, kelis vidutinio dydžio kambarius, jei vaistai būtų sukrauti nuo grindų iki lubų.

Dar sudėtingiau tiksliai įvertinti finansinę tokių atliekų išraišką, tačiau, jei laikytume, kad vidutinė vieno kilogramo vaistų kaina siekia apie 200 eurų, praeitais metais gyventojų grąžinti vaistai galėtų būti verti arti 10 mln. eurų.

Dalis šių lėšų – pačių pacientų išlaidos, dalis – Privalomojo sveikatos draudimo fondo, t. y. visų mokesčių mokėtojų pinigai, todėl neracionalus vaistų vartojimas turi tiesioginį finansinį poveikį visai sveikatos sistemai. Tai lėšos, kurios galėjo būti tikslingai panaudotos pacientams gydyti, sveikatos priežiūros paslaugoms ar naujiems vaistams kompensuoti.

L. Škiudaitė pabrėžia, kad racionalus vaistų vartojimas prasideda nuo tinkamo gydymo planavimo. Pirmą kartą skirdamas kompensuojamąjį vaistą, gydytojas gali išrašyti vaistų tik trumpesniam laikotarpiui – ūmių ligų atveju iki 10 dienų, o kitais atvejais – vienam mėnesiui. Tik įsitikinus, kad vaistas pacientui tinka ir yra saugus, receptas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikui – iki 3 ar 6 mėnesių. Tai leidžia išvengti situacijų, kai netinkami ar nebevartojami vaistai kaupiasi namuose.

Padėti gali ir naujos taisyklės

Mažinti farmacinių atliekų susidarymą galėtų padėti ir praeitų metų lapkritį įsigaliojusios atnaujintos receptų rašymo bei vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išdavimo taisyklės. Vienas iš reikšmingų pokyčių – galimybė pacientui vaistus ar medicinos pagalbos priemones įsigyti dalimis. Tai reiškia, kad nereikia iš karto pirkti viso recepte nurodyto vaistų kiekio – įsigijus dalį vaistų, likutį galima atsiimti vėliau bet kurioje vaistinėje iki tol, kol galioja receptas. Tokia tvarka leidžia geriau įvertinti, ar vaistas tikrai tinka, ir sumažina riziką, kad nepanaudoti vaistai liks gulėti namuose.

Kita svarbi naujovė – receptai su žyma „esant poreikiui“, kurie galioja iki pusės metų ir gali būti panaudoti bet kada, kai atsiranda simptomų, dėl kurių paskirti ir išrašyti vaistai. Tokie receptai ypač aktualūs pacientams, kuriems tam tikri negalavimai pasireiškia periodiškai, pavyzdžiui, esant migrenai ar kitiems epizodiniams skausmams. Tokiais atvejais nebereikia namuose nuolat kaupti vaistų atsargų, kurios vėliau gali tapti atliekomis.

„Šie pakeitimai suteikia daugiau lankstumo ir pacientams, ir gydytojams, tačiau kartu ragina elgtis apgalvotai. Vaistai neturėtų būti perkami „dėl viso pikto“. Kuo tiksliau planuojamas gydymas ir kuo atsakingiau vaistai vartojami, tuo mažiau jų virsta atliekomis“, – pabrėžia L. Škiudaitė.

Kaip tvarkyti medicinines atliekas

Namuose laikas nuo laiko susikaupia nebenaudojamų vaistų, tvarsliavos, adatų, švirkštų, medicininių pirštinių ar kitų medicininės kilmės atliekų. Kai kurios iš jų gali būti infekuotos, todėl šias atliekas labai svarbu rūšiuoti ir tinkamai šalinti, kad jos nekeltų pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai, – perspėja Aplinkos apsaugos ministerija.

• Nebetinkamus naudoti vaistus draudžiama nuleisti į kanalizaciją, išmesti su kitomis atliekomis ar atsikratyti kur pakliuvo, nes jais gali apsinuodyti kiti asmenys. Nebereikalingus vaistinius preparatus (įskaitant pasenusius) iš gyventojų nemokamai priima visos vaistinės, kurios vėliau juos perduoda tokių atliekų tvarkytojams.
• Adatų taip pat negalima nuleisti į kanalizaciją, nes jos yra lengvos ir plūduriuoja vandens paviršiuje. Todėl adatas sunku pašalinti iš nuotekų valymo įrenginių ir jos gali patekti į aplinką. Adatas ir kitus aštrius daiktus reikėtų sudėti į saugias talpyklas iš karto po panaudojimo. Panaudotus švirkštus geriausia dėti į talpyklas kartu su adata, kad nuimant adatą neįsidurtumėte.
• Aštriems daiktams šalinti galima naudoti balinimo arba ploviklių butelius užsukamu arba sandariai uždaromu dangteliu, tuščius metalinius indelius su dangčiais, pavyzdžiui, kavos dėžutes. Aštrių daiktų negalima dėti į stiklinius indus, plastikinius butelius, kartonines dėžutes.
• Ant talpų, į kurias sudedami aštrūs daiktai, reikėtų užrašyti ar užklijuoti užrašą, kad tai yra aštrūs daiktai, taip atliekų tvarkymo įmonių darbuotojai galės atskirti, kad tai yra pavojingos atliekos. Tada šias talpas jau galima išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Kol jos prisipildys iki trijų ketvirtadalių, svarbu šias talpas laikyti vaikams neprieinamose vietose.
• Medicinines pirštines, krauju permirkusius tvarsčius reikėtų sudėti į atskirą plastikinį maišą, gerai užrišti ir tik tada mesti į namuose esantį bendrą atliekų maišą, kuris bus metamas į buitinių atliekų konteinerį.
• Gyvsidabrio turinčius nebereikalingus daiktus (pavyzdžiui, turimus nesudužusius gyvsidabrio termometrus) gyventojai gali priduoti didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėms ir kitoms įmonėms, turinčioms teisę tvarkyti gyvsidabrio atliekas. 
• Maisto papildai – su buitinėmis atliekomis. Vitaminus, maisto papildus, kosmetikos priemones rūšiuokite savarankiškai – juos pakanka išmesti su kitomis buitinėmis atliekomis.