Hospitalinių infekcijų Lietuvoje mažiau, tačiau džiūgauti anksti

Europos ligoninėse atliktas pirmasis su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimas parodė, kad Lietuvoje situacija lyginant su kitomis ES šalimis yra geresnė, tačiau ligoninėse trūksta infekcijos kontrolės specialistų, o medikai nepakankamai dezinfekuoja rankas.

Dažnis vienas mažiausių Europoje

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras parengė išsamią tyrimo ataskaitą, kurioje teigiama, kad 5,7 proc. Europos ligoninių pacientų, t. y. vienam iš 18, tyrimo metu buvo nustatyta bent viena su sveikatos priežiūra susijusi infekcija, dar vadinama hospitaline infekcija, o antimikrobinius vaistus vartojo 35 proc. pacientų. Taigi Europos ligoninėse per metus bent vieną kartą hospitaline infekcija užsikrečia daugiau kaip 3,2 milijono ligonių. Lietuvos ligoninėse hospitalinės infekcijos nustatytos vos 3,3 proc. pacientų, t. y. trims iš šimto. Mažesnis nei mūsų šalyje šių infekcijų dažnis nustatytas tik Latvijoje ir Rumunijoje.

Tyrimas buvo atliktas 33 Europos šalyse, daugiau kaip tūkstantyje ligoninių, kurios pateikė duomenis apie beveik 300 tūkst. pacientų. „Lietuvoje tyrime dalyvavo net 66,7 proc. visų Lietuvos bendrojo pobūdžio ligoninių, jos pateikė duomenis apie beveik 8 tūkst. pacientų. Mūsų šalis kartu su Vokietija, Prancūzija, Didžiąja Britanija ir kitomis didžiosiomis valstybėmis pateikė išsamiausius duomenis“, – teigia Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Inovacijų skyriaus vyr. specialistė Jolanta Ašembergienė. – Tačiau iš 44 tyrime dalyvavusių Lietuvos ligoninių beveik pusė buvo mažosios, kuriose gydomi nesudėtingi terapiniai ligoniai, – jiems rečiau taikomos invaziniai diagnostikos, gydymo ar slaugos metodai. Tokie ligoniai Vakarų šalyse gydomi ambulatoriškai. Visa tai galėjo lemti mažą hospitalinių infekcijų dažnį Lietuvoje lyginant su Europos vidurkiu“.

Ir Europoje, ir Lietuvoje hospitalinės infekcijos dažniausiai paplitusios tarp intensyviosios terapijos skyriuose gydomų ligonių – net penktadalis jų užsikrėtė bent viena hospitaline infekcija. Tuo tarpu kituose skyriuose šių infekcijų dažnis Lietuvoje gerokai mažesnis – 2,7 procento. Europos vidurkis – 5,2 procento.

Trūksta infekcijų kontrolės specialistų

Europinio tyrimo rezultatai parodė, kad infekcijų kontrolės specialistų trūksta daugelyje Europos šalių, – ypač Lietuvoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovakijoje. Šiose šalyse mažiau nei ketvirtis specialisto etato tenka 250-iai lovų. Daugiausiai infekcijų kontrolės slaugytojų dirba Norvegijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje bei Škotijoje, o gydytojų – Ispanijoje ir Italijoje, ten šių specialistų skaičius siekia iki 2 etatų 250-iai lovų.

Nepakankama medikų rankų higiena

Pirmą kartą Europos ligoninėse buvo renkami duomenys kiek sunaudojama rankų antiseptiko. Tai svarbus medicinos darbuotojų rankų higienos rodiklis. Europos ligoninėse antiseptiko rankoms dezinfekuoti vidutiniškai sunaudojama 23,9 litro 1000-iui lovadienių. Tuo tarpu Lietuvoje – vos 6 litrai 1000-iui lovadienių. „Tai leidžia daryti prielaidą, kad medicinos personalas mūsų šalyje ne visada dezinfekuoja rankas, kai būtina“, – apibendrina J. Ašembergienė.

Tyrimas buvo atliekamas 2011–2012 metais Europos ligoninėse. Tyrimą Europos Komisijos užsakymu koordinavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras, Lietuvoje – Higienos institutas. Remiantis tyrimo duomenimis, parengtos rekomendacijos kaip pagerinti infekcijų ir antimikrobinio atsparumo prevenciją ES šalyse. Antrąjį hospitalinių infekcijų ir antimikrobinių vaistų vartojimo paplitimo tyrimą Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras planuoja atlikti 2016–2017 metais.

Higienos institutas