Plaudami rankas stabdykime vaistams atsparių bakterijų plitimą

Gegužės 5 d. minima Pasaulinė rankų higienos diena. 2014 metų kampanija yra orientuota į sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų rankų higienos įgūdžių skatinimą ir tobulinimą, kovojant su antibiotikams atspariomis bakterijomis ir blokuojant jų perdavimą vieno asmens kitam. Rankų higienos kampanijų ir programų tikslas – prisidėti prie hospitalinių infekcijų prevencijos bei mažinti mirčių, kurios įvyksta dėl netinkamai suteiktos ar nekokybiškos medikų pagalbos, skaičių.

Reklama

Mokslininkai nustatė, kad dėl įvairias infekcijas sukeliančių antibiotikams atsparių bakterijų skaičiaus didėjimo didėja pacientų sergamumas ir mirštamumas ligoninėse bei pailgėja gydymo trukmė. Hospitalinėms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos, kurių pacientas neturėjo atvykdamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Manoma, kad kasmet su sveikatos priežiūra susijusiomis infekcijomis Europos Sąjungoje suserga apie 4 milijonai pacientų.

Rankos – vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant antimikrobiniams vaistams atsparius mikroorganizmus

Antimikrobiniai vaistai buvo vienas didžiausių praėjusio šimtmečio medicinos pasiekimų. Kai 1929 m. rugsėjo 30 d. anglų mikrobiologas Aleksandras Flemingas paskelbė apie antibakterinės medžiagos – penicilino – išradimą, niekas nemanė, kad po 85 metų dėl labai dažno, netinkamo ir nepagrįsto  antimikrobinių vaistų skyrimo ir vartojimo, pasauliniu lygiu teks spręsti rimtą bakterijų atsparumo antibiotikams problemą. Tai pripažįsta įvairios pasaulinės organizacijos, o PSO 2001 m. sukūrė pirmą kovos su mikrobų atsparumu antibiotikams strategiją (visos pasaulio šalys buvo raginamos kartu spręsti mikrobų atsparumo antimikrobiniams vaistams problemą).

Be to, buvo įrodyta, kad didėjančios tarptautinės prekybos apimtys ir augantis po visą pasaulį keliaujančių žmonių skaičius yra veiksniai, labai palankūs atsparumui antimikrobinėms medžiagoms plisti tarp įvairių šalių ir net žemynų. Ne veltui tai tapo pasaulinio lygio rūpestį keliančiu visuomenės sveikatos klausimu. Nepaisant didelės mokslinės pažangos ir įvairių naujų technologijų taikymo medicinoje, hospitalinės infekcijos išlieka viena iš rimčiausių ir sudėtingiausių problemų, kylančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ne tik išsivysčiusiose, bet ir besivystančiose šalyse.  Jungtinėse Amerikos Valstijose atliktų tyrimų duomenimis, infekcinėms ligoms gydyti netinkamai skiriama 50 proc. išrašomų antimikrobinių vaistų (netikslingas vaisto paskyrimas, parinkimas, dozavimas ir gydymo trukmė). Labai dažnai vaistai skiriami nenustačius specifinio infekcijos sukėlėjo, todėl JAV Ligų kontrolės centre buvo nustatyti su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų simptomų deriniai, kuriais vadovaujasi ir Europos medikai.

Moksliniais tyrimais yra nustatyta, kad pagrindiniai hospitalinių infekcijų rizikos veiksniai yra įvairios procedūros ir operacijos, kurių metu įvedami kateteriai (kraujagyslių, šlapimo takų) ar daroma dirbtinė plaučių ventiliacija. Jų metu vaistams atsparūs mikrobai tiesioginio (per rankas, drabužius, įvairius sekretus) ar netiesioginio (per aplinkos, slaugymo objektus) kontakto būdu patenka į žmogaus organizmą. Užsienio šalių mokslininkų duomenimis, apie 10 proc. ligonių išsivysto kraujo užkrėtimas, 30 proc. šlapimo takų infekcija, 80 proc. pneumonija. Kaip rodo tyrimų duomenys, hospitalines infekcijas gali sukelti įvairios bakterijos, virusai, parazitai ir grybai. Šlapimo takų infekcijas dažniausiai sukelia E. coli, žaizdų infekcijas, pneumonijas – S. aureus.

Daugialypiais moksliniais tyrimais įrodyta, kad rankos – vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam. Mikroorganizmų išgyvenimo ant rankų trukmė yra gana ilga ir skirtinga:  rotavirusas gali išgyventi apie 4 val., salmonella – 3 val., S. aureus – apie 2,5 val., hepatito A virusas – apie 2 val.  Įrodyta, kad dėl netinkamos  rankų higienos galima susirgti ne tik įvairiomis žarnyno infekcijomis (hepatitu A, dizenterija, šigelioze, rotavirusine bei norovirusine infekcija), bet ir grybelinėmis bei kirmėlinėmis ligomis. Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai yra vadinamos „nešvarių rankų“ ligomis.

PSO atkreipia dėmesį į tinkamos ir kokybiškos medicinos darbuotojų rankų higienos svarbą. Užduodama retorinius klausimus PSO pateikia susimąstyti verčiančius duomenis bei siūlo infekcijų mažinimo profilaktines priemones:

Kodėl?

kiekvieną dieną dėl netinkamai suteiktos ar nekokybiškos medikų pagalbos nuo infekcinių ligų pasaulyje miršta tūkstančiai žmonių;

rankos (teikiant medicininę pagalbą) yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių pernešant mikroorganizmus nuo vieno asmens kitam;

rankų higiena yra pagrindinė ir svarbiausia priemonė, leidžianti išvengti kenksmingų mikroorganizmų perdavimo.

Kas?

bet kuris medicinos darbuotojas ar asmuo, slaugantis ligonį, ar teikiantis jam medicinines paslaugas, turi žinoti apie rankų higienos svarbą bei būti suinteresuotas laiku atlikti tinkamas ir teisingas procedūras.

Kaip?

kasdienei higieninei rankų priežiūrai būtina turėti ir naudoti efektyvius greito veikimo antiseptikus, turinčius alkoholio (impregnuotas alkoholiais dezinfekcines servetėles, hidroalkoholinius gelius ar tirpalus), kuriuos rekomenduojama nešioti su savimi (kišeniniuose flakonuose) arba turėti prie paciento lovos bei pagalbos teikimo vietose;

jeigu rankos yra užterštos biologiniais skysčiais ir krauju, taip pat pasinaudojus tualetu, būtina jas gerai nuplauti tekančiu vandeniu su antiseptiniu muilu;

jei yra žinoma, kad buvo kontaktuojama su sporas sudarančiais patogeniniais mikroorganizmais, rekomenduojamas prioritetinis rankų plovimas po tekančiu vandeniu, naudojant antiseptinius muilo dozatorius.

Kada?

penki svarbiausi rankų higienos momentai, kurių privaloma laikytis nepriklausomai nuo to, ar naudojote pirštines, ar ne:

1. Prieš kontaktą su pacientu.

2. Prieš švarią (aseptinę) procedūrą.

3. Po kontakto su biologiniais skysčiais.

4. Po kontakto su pacientu.

5. Po kontakto su aplinkos ir slaugymo objektais.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms kasmet miršta apie 25000 žmonių bei patiriama apie 1,5 mlrd. eurų sveikatos išlaidų žala. Reaguodama į užkrečiamųjų ligų pavojų ES daugiausiai dėmesio skiria jų stebėjimui, greitam aptikimui ir greitam atsakui. ES siūlo labai apgalvotai ir tikslingai investuoti į žmonių sveikatą, ypač vykdant sveikatos ugdymo programas, nes sveikata yra ne tik vertybė savaime, bet ir viena iš svarbiausių ekonomikos klestėjimo sąlygų.

Europos Komisija, informuodama apie 10 pagrindinių ES pacientų teisių, aštuntu punktu primena, kad jie turi būti gydomi saugia medicinine įranga, pradedant tvarsčiais ir baigiant gyvybės palaikymo aparatūra. Todėl 2011 m. Komisija priėmė 12-os veiksmų planą kovojant su grėsmėmis, kylančiomis dėl atsparumo antimikrobinėms medžiagoms. ES valstybėms buvo nustatytos septynios pagrindinės veiklos sritys, kuriose būtiniausia imtis neatidėliotinų priemonių:

1. Informavimo, švietimo ir mokymo tobulinimas.

2. Mikrobų sukeliamų infekcijų ir jų plitimo prevencija.

3. Mokslinių tyrimų ir inovacijų diegimo skatinimas.

4. Medicinos ir veterinarijos stebėsenos bei kontrolės gerinimas.

5. Tinkamo antimikrobinių medžiagų naudojimo žmonėms ir gyvūnams gydyti užtikrinimas.

6. Naujų veiksmingų antimikrobinių medžiagų arba pakaitinių gydymo priemonių kūrimas.

7. Tarptautinis bendradarbiavimas siekiant sumažinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms pavojų.

Atsižvelgiant į mokslinius įrodymus, nustatyta, kad įgyvendinus intensyvias prevencines ir kontrolės programas būtų galima išvengti apie 30 proc. su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų.

Sveikatos priežiūros specialistams nerimą kelia ir tai, kad bakterijų atsparumas antimikrobiniams vaistams tampa vis rimtesne problema ne tik asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kur kelia grėsmę pacientų saugumui bei veiksmingam infekcinių susirgimų gydymui, bet ir plačiojoje visuomenėje, bendruomenėse bei buityje. Daug žmonių užsiima savigyda bei neracionaliai vartoja įvairius vaistus. Vienas svarbiausių antimikrobinių vaistų šalutinių poveikių yra disbakteriozė. Dėl to sutrinka imuninė sistema, atsiranda alerginės reakcijos, sumažėja atsparumas ne tik žarnyno grupės bakterijoms, bet ir lengviau susergama įvairiomis ligomis, atsiranda atsparios ligos formos bei daugėja atsparių infekcijų atvejų.

Nešvarios rankos – dažniausia žarnyno infekcinių ligų priežastis

Pagal PSO duomenis, kasmet pasaulyje yra užregistruojama apie 1,7 milijardo diarėjos (viduriavimo) atvejų. Nustatyta, kad nuo diarėjos kasmet miršta apie 760 tūkst. vaikų iki 5 m. amžiaus (tai yra antra jų mirties priežastis).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 20 tūkstančių per maistą ir vandenį plintančių žarnyno infekcijų atvejų. Salmoneliozė yra dažniausia per maistą plintanti infekcija. Dažniausiai ja užsikrečiama valgant vištų kiaušinius, vištieną ir jų produktus. Virusinės žarnyno infekcijos sudaro apie 48 proc. visų žarnyno infekcijų. Rotaviruso ir noroviruso sukeltos infekcijos yra dažniausios ir jų mastas turi tendenciją didėti. Apie 70 proc. asmenų šiomis infekcijomis užsikrečia namų aplinkoje. Tai rodo, kad asmenys nepakankamai žino apie žarnyno infekcijas, jų profilaktiką, mikroorganizmų plitimo būdus ir priemones. Nustatyta, kad dažniausios protrūkių priežastys yra netinkamai laikomas ir nepakankamai termiškai apdorojamas gyvūninis maistas bei netinkamai plaunamos rankos.

Žmogus rankomis liečiasi prie įvairių daiktų bei aplinkos ir taip gali užteršti rankas pavojingais mikroorganizmais. Rankų odos vagelėse, po nagais ir papuošalais gali prisirinkti įvairių patogeninių mikroorganizmų, kurie dažnai ir tampa užkrečiamųjų ligų priežastimi. Nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, todėl pagrindine profilaktikos priemone  išlieka asmens higiena, t. y. švarios rankos. PSO teigimu, rankų plovimas su muilu yra vienas efektyviausių būdų, norint apsisaugoti nuo šių ligų.

Kada reikia plauti rankas?

Plauti rankas būtina asmenims, kurie dirba maisto tvarkymo įmonėse arba tvarko maistą namuose. Mokslininkai nustatė, kad plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama net 90 proc. žmogui pavojingų bakterijų ir virusų, todėl visiems, ypač vaikams, būtina tinkamai plauti rankas:

kai jos nešvarios;

pasinaudojus tualetu;

prieš vaiko maitinimą, pakeitus vystyklus;

prieš valgant;

prieš ir po maisto gaminimo;

grįžus iš lauko, pabuvus viešose vietose;

po nosies valymo (kosint ar čiaudint);

po ir prieš žaizdos sutvarkymą;

pabendravus su sergančiu žmogumi;

pažaidus su gyvūnu.

Kaip teisingai plauti rankas?

1. Prieš plaudami rankas būtinai nusimaukite papuošalus.

2. Sudrėkinkite rankas šiltu tekančiu vandeniu.

3. Ant rankų paviršiaus užpilkite skysto muilo.

4. Apie 20 sekundžių muiluokite ne tik išorines ir vidines rankų puses, bet ir riešus.

5. Trinkite delną į delną.

6. Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.

7. Trinkite tarpupirščius, išorines delnų puses ir pirštų galiukus bei panages.

8. Trinkite nykščius (sukamaisiais judesiais).

9. Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus (sukamaisiais judesiais) kitos rankos delne.

10. Kruopščiai nuplaukite rankas.

11. Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.

12.Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.

13. Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

Minėdami Pasaulinę rankų higienos dieną prisiminkime, kad tinkamas rankų plovimas turi tapti ne vien sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų besąlyginiu prioritetu, bet ir kiekvieno iš mūsų kasdieniu būtinu įpročiu, kuris gali apsaugoti nuo daugelio sunkių infekcinių susirgimų, o kartais ir mirties. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra viena svarbiausių Europos ir pasaulio visuomenės sveikatos problemų, susijusių su daugeliu skirtingų sektorių (medicina, aplinkosauga, žemės ūkiu, veterinarija, gyvulininkyste) ir ateityje kels rimtą pavojų mūsų visų sveikatai ar net gyvybei.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Liucija Urbonienė