Trečiadienis, 2021.09.29
Reklama

Kas dažniausiai sukelia hospitalines infekcijas

Audrė Bartaševičiūtė | 2015-07-23 00:01:36

Nėra abejonių, kad tokios gydymo įstaigos, kaip ligoninės, mums asocijuojasi su gydymo ar diagnostinėmis procedūromis, reabilitacija, operacijomis ir visa kuo kitu, kas sukurta žmogaus sveikatos būklės gerinimui, ligų ar mirties išvengimui. Tačiau taip jau nutinka, kad ir pačios ligoninės nėra apsaugotos nuo  virusų, bakterijų, toksinų ir kt. faktorių. Ką tai reiškia? Kad kokią nors ligą, labai dažnai infekcinę, tu gali „pasigauti“ ne kur kitur, bet ligoninėje.

Operacija
Infekcija į organizmą gali patekti ir per medicininius įrankius, operacijos metu. © Algirdo Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

Sveikatos apsaugos srityje dirbantieji teigia, kad net pačiose švariausiose ligoninėse infekcinės ligos vis tiek tyko – laukiamieji, procedūriniai, visos erdvės tarp jų nusėti virusų ir bakterijų. Ne paslaptis, kad kai kurios ligoninės neskiria daug dėmesio ir maisto ruošimo kontrolei, tad rizika gauti bakterijų ir virusų su maistu irgi didėja.

Štai JAV kasmet apie 1,2 mln. žmonių ligoninėse suserga kokia nors infekcija. Dar liūdnesnė Amerikos statistika yra ta, kad beveik 10 tūkst. iš šių hospitalinių infekcijų “pasigavusių” žmonių numiršta. Beje, anot Ligų kontrolės centro (JAV), net 84 proc. hospitalinių infekcijų viso pasaulio ligoninėse sukelia dešimt pagrindinių sukėlėjų.

Tad susipažinkime, kas mūsų tyko ir laukia ligoninėse.

Norovirusas

Noroviruso sukeltos infekcijos simptomus daugelis pacientų vadina peršalimu. Dalis jų tiki, kad gastroenteritu galintis pasibaigti virusas yra kažkaip susijęs ir su gripo virusu Influenza. Vis dėlto norovirusas yra norovirusas. Jis sukelia viduriavimą ir vėmimą, ilgalaikį pojūtį, kad su skrandžiu „kažkas negerai“.

Nors šie simptomai gali varginti ir ilgiau nei kelias dienas, antibiotikais šios virusinės infekcijos niekas negydo. Žinoma todėl, kad antibiotikai veikia tik bakterijas. „Pasigavus“ norovirusą ligoninėje, pacientui rekomenduojama valgyti lengvą maistą reguliariais intarpais, gerti daug skysčių ir elektrolitų ir taip sustiprinti organizmą bei išvengti komplikacijų.

Mycobacterium abscessus

Palyginti su norovirusu, ši bakterija – tikras monstras ir ją dažnai galima sutikti ligoninėse. Ši bakterija žinoma dėl to, jog gali sukelti tokias sudėtingas infekcijas, kaip raupsai ir tuberkuliozė. Bakterija labai atspari ir prisitaikėliška – puikiai tarpsta vandenyje, dulkėse, įvairiose kitose aplinkose. It to būtų negana – jos galima rasti net ant medikamentų ar gydymo įrankių.

Nors medicinos personalas ligoninėse stengiasi visomis priemonėmis (dažniausiai, dezinfekcija) šios bakterijos išvengti, tai padaryti nėra taip jau lengva. Užsikrėtus šia bakterija, pastebimi infekcijos pėdsakai ant odos ir minkštųjų audinių. Nors ir nedidelė, bet yra plaučių infekcijos su komplikacijomis tikimybė. Bakterinei infekcijai nugalėti pasitelkiami išoriniai ir vidiniai antibiotikai.

Klebsiella

Kitas svarbus hospitalinių infekcijų sukėlėjas – Klebsiella. Ši gramneigiama bakterija taip pat  pavojinga ir gali sukelti daugybę neigiamų sveikatos būklių: kraujo infekciją, žaizdų ar operacijos vietų infekciją, netgi pneumoniją. Kaip jau turbūt supratote, bakterija dažnai galima užsikrėsti operacijų metu nuo medicininių įrankių. Kai kuriems pacientams padeda antibiotikai, tačiau kai kada šios bakterijos atmainos būna tokios atsparios, kad prireikia kelių stiprių antibiotikų derinio.

Influenza

Influenza – kone visiems girdėtas ir pažįstamas gražaus pavadinimo virusas. Tai vienas dažniausių hospitalinių infekcijų sukėlėjų. Dėl šio viruso, dar vadinamo gripo virusu, kasmet hospitalizuojama labai daug pacientų, dalis jų nuo šio viruso sukeltų komplikacijų miršta.

Tačiau virusu galima užsikrėsti ne tik esant epidemijai ir lankantis viešose vietose, nesiplaunant rankų ar nesiimant kitų atsargos ir prevencijos priemonių, bet ir pabuvojus ligoninėje. Ypač lengvai šis virusas “prikimba” prie jaunų arba, priešingai, vyresnio amžiaus pacientų dėl silpnesnės imuninės sistemos.

Simptomai gali būti panašūs į peršalimo, tačiau vyrauja aukšta temperatūra, stipriai laužo kaulus, jaučiamas bendras silpnumas ir, nelygu koks tais metais siaučia viruso potipis, kurios nors kvėpavimo dalies negalavimas – ar tai kosulys, ar ausies uždegimas, ar stiprus gerklės skausmas. Infekcija gydoma simptomiškai. Esant komplikacijai ir bakterinei infekcijai, skiriami antibiotikai.

 Pseudomonas aeruginosa

Nors ši bakterija “pikta” ir pavojinga, ji turi specifinę nišą ir taikinius. Dažniausiai tai – pacientai, kurių imuninė sistema yra labai nusilpusi. Chemoterapija, imunosupresija, kokia nors ilga varginanti medicininė būklė - ir šia bakterija galima labai lengvai apsikrėsti.

Bakterija imunitetui ir bendrai organizmo būklei grasina pakenkti dar stipriau, tad skiriamos gana didelės antibiotikų dozės ir per maždaug dvi dienas šios bakterinės infekcijos simptomai malšta.

Meticilinui atsparus  Staphylococcus aureus

Ši stafilokokinė bakterija per daugybę metų evoliucionavo taip, kad tapo atspari daugeliui plačiai vartojamų antibiotikų. Tam, kad pažabotume bakterijos sukeltą būklę, jau nepakanka penicilino ar amoksilino ir prireikia retesnės kartos antibiotikų.

Dažniausiai pirmieji šios bakterinės infekcijos simptomai susiję su odos pokyčiais, odos infekcijomis. Pastebėjus bent kokį odos pažeidimą gulint ligoninėje ar išėjus iš jos, rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į savo sveikatos specialistą. Ši bakterija laikoma viena agresyviausių mūsų organizmui.

Vankomicinui atspari Enterococci

Bakterija taip pavadinta dėl aiškios priežasties -  įgyto atsparumo antibiotikui vankomicinui. Ši bakterija dažnai aptinkama ant įvairių medicinos prietaisų ar įrenginių, dažniausiai ja užsikrečia ilgai ligoninėje gulintys pacientai. Simptomai susiję su skrandžiu ir žarnynu: skausmas skrandžio srityje, pykinimas, vėmimas, diarėja.

Džiugi žinia ta, kad gydymas esti trumpas ir efektyvus alternatyviais antibiotikais didesnėmis dozėmis.

Tuberkuliozę sukeliančios mikobakterijos

Tai Mycobacterium tuberculosis, Mycobacterium bovis, Mycobacterium microti, Mycobacterium africanum. Lietuvoje dažniausias sukėlėjas – Mycobacterium tuberculosis. Tuberkuliozę sukeliančios bakterijos išsiskiria tuo, kad dažniausiai plinta ne nuo vieno paviršiaus ant kito ir nuo jų ant žmogaus kūno, bet nuo paciento ant paciento. Kadangi ligoninėje pacientai dažniausiai nėra izoliuoti vieni nuo kitų, ligai plisti terpė tampa gera.

Kitas atvejis – pacientas jau atvyko, sirgdamas tuberkulioze, tačiau liga “pražiūrėta” ir toliau sau sėkmingai plinta tarp kitų hospitalizuotų asmenų ar personalo. Didelė dalis tuberkuliozės formų gali būtų greitai pažabotos, tačiau egzistuoja ir agresyvesnių ligos formų, kurios pažeidžia įvairius organus ir sistemas, sukelia komplikacijas.

Vankomicinui atsparus Staphylococcus aureus

Dar viena stafilokoko rūšis, dažniausiai persiduodanti per medicininius įrankius, ypač operacijų ar kito ilgo medicinos įrankių kontakto su paciento kūnu metu. Ypač imlūs šiai bakterijai pacientai, turintys inkstų problemų ar ligų. Juos bakterijos pasiekia per kateterius ar operacijų metu.

Anksti diagnozavos šią bakterinę infekciją, gydymas esti gana efektyvus. Tačiau priešingai nei virusinės infekcijos, ši bakterinė infekcija gali po trumpo laiko periodo vėl atakuoti tą patį pacientą.

Paprastasis Staphylococcus aureus

Net trečdalį mažiau invazinių ir lengvesnių hospitalinių infekcijų sukelia šis niekdarys. Pirmiausia, pastebimi pokyčiai odoje – žaizdos, pūliavimas. Kaip ir pats pavadinimas sako, šis stafilokokas kol kas nėra atsparus kokiam konkrečiam antibiotikui, tad gydymas populiariaisiais antibiotikais dažniausiai esti efektyvus.

Taigi gulėdamas ligoninėje pacientas susiduria su virusiniais ar bakteriniais pavojais, slypinčiais kiekviename ligoninės kampe. Laimei, didžioji dalis hospitalinių infekcijų yra greitai pagydomos. Ypač jei laiku infekcija diagnozuojama.

Taigi, tik pastebėję sveikatos pakitimus pačioje ligoninėje ar iš jos išėjus, kreipkitės į savo sveikatos specialistą. Ir nepaisant to, kad tai yra ligoninė, laikykitės ypatingos higienos bei švaros ir čia.

Šaltiniai:

 https://www.cdc.gov/HAI/organisms/organisms.html

https://health.howstuffworks.com/medicine/5-infectious-diseases-you-might-get-in-er.htm#page=0

https://www.who.int/csr/resources/publications/whocdscsreph200212.pdf

 


Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktai
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų