Daugiausia hospitalinių infekcijų - palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse

2014 m. balandžio mėn. asmens sveikatos priežiūros įstaigose atliktas infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimas, kurį koordinavo Higienos institutas.

Infekcijų ir jų rizikos veiksnių paplitimo tyrimo duomenis pateikė 90,1 proc. (60 iš 66) bendrojo pobūdžio (įskaitant onkologijos ir kitų žinybų ligonines), 48,9 proc. (23 iš 47) palaikomojo gydymo ir slaugos, 44,4 proc. (8 iš 18) specializuotų, 50 proc. (2 iš 4) reabilitacijos bei 16,7 proc. (2 iš 12) privačių ligoninių. Bendrai ligoninės pateikė duomenis apie 15883 pacientus, iš jų besigydantys bendrojo pobūdžio ligoninėse sudarė 77,6 proc.

Tyrimo metu 3577 pacientams (22,5 proc.) nustatytos 3698 infekcijos (paplitimas 24,7 proc.), iš jų 3019 (81,6 proc.) - įgytos visuomenėje ir 679 (18,4 proc.) - įgytos stacionare. Bendras hospitalinių infekcijų dažnis stacionaruose siekė 4,3 proc. Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas išlieka palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse – 7,7 proc., tačiau lyginant su 2013 m. (11,3 proc.) duomenimis, šis rodiklis sumažėjo beveik 32 proc.

Atskirose ligoninėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 0 iki 13,0 proc. - bendrojo pobūdžio ligoninėse, nuo 0 iki 20 proc. - palaikomojo gydymo ir slaugos, nuo 0 iki 3,7 proc. – kitose ligoninėse. Hospitalinių infekcijų paplitimas vaikų grupėje (1,9 proc.) buvo 2,4 karto mažesnis nei suaugusiųjų grupėje (4,5 proc.). Bendrojo pobūdžio ligoninėse, kaip ir ankstesniais metais, didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas buvo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose, tačiau šis rodiklis, lyginant su 2013 m. rezultatais, sumažėjo nuo 26,3 proc. iki 17,9 proc.

Hospitalinių infekcijų struktūra išliko panaši kaip ir ankstesniais metais, nepriklausomai nuo ligoninės profilio, vyravo apatinių kvėpavimo takų infekcijos - 38,1 proc. (iš jų pneumonijos – 16,3 proc.). Tarp vaikų dažnesnės buvo kraujo (13,3 proc.) ir virškinimo trakto (16,7 proc.) infekcijos, suaugusiųjų grupėje – apatinių kvėpavimo takų (38,9 proc.), šlapimo takų (14,2 proc.), operacinių žaizdų (11,9 proc.) ir odos bei minkštųjų audinių (11,9 proc.) infekcijos.

Klinikinė medžiaga mikrobiologiniam tyrimui buvo paimta 39,9 proc. (271 iš 679) visų hospitalinių infekcijų atvejų. Sukėlėjas nustatytas 23,0 proc. visų hospitalinių infekcijų atvejų, dažniausiai – Staphylococcusaureus (13,6 proc.), tame skaičiuje – meticilinui atsparus Staphylococcusaureus (MRSA) – 2,1 proc., taip pat Klebsiellaspp. (11,9 proc.) ir Escherichia coli (11,5 proc.).

Tyrimo metu beveik pusė (41,7 proc.) pacientų turėjo bent vieną iš invazinių rizikos veiksnių (dirbtinė plaučių ventiliacija, kraujagyslių kateteris, šlapimo pūslės kateteris ir įvairios stomos) arba buvo operuoti. Didžiausias visų invazinių priemonių paplitimas nustatytas bendrojo pobūdžio ligoninėse.

Daugiau nei ketvirtadalis pacientų (26,6 proc.) buvo gydyti antimikrobiniais preparatais. Dažniausiai buvo skirti I-II kartos cefalosporinai (20,1 proc.), siauro ir plataus veikimo spektro penicilinai (atitinkamai 11,7 ir 13,9 proc.); 14,9 proc. visų antimikrobinių vaistų paskirti profilaktikos tikslu.

Higienos instituto informacija