Hospitalines infekcijas skatina ir radiatoriai

Visame pasaulyje bakterijų atsparumas antibiotikams smarkiai didėja, o ligoninių aplinkoje jų nebeįveikia valymo ir dezinfekcijos priemonės. Todėl besigydantiems pacientams didėja galimybė užsikrėsti hospitalinėmis infekcijomis, dėl kurių užsitęsia gydymas ir išauga jo kaina. Šia tema Danijos ambasadoje organizuotas renginys, kurio metu danų specialistai pasidalino problemomis, kylančiomis dėl ligoninėje įgytų infekcijų. Pokalbis su Pia Kiil Nielsen,  molekulinės mikrobiologijos daktare, daugelį metų tyrinėjančia bakterijų atsparumą antibiotikams ir valymo priemonėms.

Bakterijos ilgai gyvena

Žinoma, kad dažniausios hospitalinių infekcijų (HI) priežastys yra keturios bakterijos:

• Clostridium difficile sukelia storosios žarnos uždegimus – 12,1 proc. visų infekcijų;
• Staphylococus aureus, arba kitaip auksinis stafilokokas – 10,7 proc.
• Klebsiella pneumoniae sukelia šlapimo takų infekcijas ar net plaučių uždegimą – 9,9 proc.
• E. coli (Escherichia coli), šlapimo ir pilvo organų infekcijų sukėlėja – 9,3 proc.

Pasak mikrobiologės, užsikrėsti labiausiai rizikuoja tie, kurių imuninė sistema nusilpusi, serga sunkiomis ar lėtinėmis ligomis, turi atvirų žaizdų ar kuriems įstatytos invazinės medicinos priemonės, pavyzdžiui, kateteriai, taip pat ilgą laiką besigydantys ligoninėje.

„Blogiausia, kad šios bakterijos ant negyvų paviršių gali gyventi ilgiau nei penkis mėnesius“, – sakė P. K. Nielsen.

Daug perdavimo būdų

„Procesas, kai bakterija ar kitas mikroorganizmas neplanuotai perduodamas nuo vieno paviršiaus (objekto) kitam paviršiui (objektui) su žalingu efektu, yra vadinamas kryžmine kontaminacija“, - sakė P. K. Nielsen.

Jos teigimu, tų neplanuotų perdavimo būdų yra daug. Juk ligoninėse pacientai kontaktuoja tiek su gyvais objektais (slaugytojomis, kitais pacientais, lankytojais ir pan.), tiek negyvais (lovos, grindys, durų rankenos, radiatoriai ir t. t.), nuo kurių gali apsikrėsti antibiotikams atspariomis bakterijomis.

„Bet yra dar viena ciklo dalis, apie kurią mes retai pagalvojame: per slaugos atstovus bakterijos keliauja ant negyvo paviršiaus“, - tvirtina Danijos specialistė.

Visi paveikti bakterijų

P. K. Nielsen sako, kad įdomūs buvo 2001 m. ir 2002 m. Danijoje atlikti bakterijų, besiveisiančių ant negyvų paviršių, tyrimai. Jų metu nustatyta, kad viename kvadratiniame centimetre galima rasti daugiau nei penkias kolonijas formuojančius darinius. Taigi visi negyvi paviršiai yra paveikti bakterijų.

„Principas paprastas – matai dulkes, vadinasi, yra bakterijų. Bet mūsų kompanijai buvo įdomus faktas apie kolonijas formuojančius darinius radiatoriuose. Pirmojo tyrimo metu nustatyta, kad 35 proc. radiatorių rasta auksinio stafilokoko MRSA bakterijų. Antrasis atskleidė, kad daugiau kaip 25 proc. radiatorių rastos visos keturios bakterijos, kurios sukelia hospitalines infekcijas“, - sakė P. K. Nielsen.

Asmeninė higiena

Geriausias būdas bakterijoms pašalinti – valymas. Tačiau visoms gydymo įstaigoms sunku nustatyti vienodus standartus. Net juos ir nustačius, pasak specialistės, gali kilti standartų ir ligoninės biudžeto konfliktas.

„Bet pirmiausia mes galime kontroliuoti judančių objektų kryžminę kontaminaciją. Tai reiškia, kad pacientams, slaugytojams, sveikatos specialistams, lankytojams ir pan. reikia rūpintis asmenine higiena. Pirmiausia plauti rankas“, – patarė P. K. Nielsen.

Gerinti valymą

„Taip pat sėkmingai galime kontroliuoti ir negyvų šaltinių kryžminę kontaminaciją. Pirmiausia, pačius metodus (pavyzdžiui, sausą ar šlapią). Antra, valymo dažnumą. Taip pat svarbu, kiek dažnai iš esmės atnaujinami įvairūs paviršiai, tarkim, grindys, sienos ir pan. Danijoje įprasta atsinaujinti maždaug kas penkerius metus. Trečia, priemonės. Svarbiausia, kad jos nedidintų atsparumo antibiotikams. Mūsų šalyje stengiamasi jų naudoti kuo mažiau. Ketvirta, galime pagerinti pačius paviršius, t. y. kad jie būtų ne porėti, lygūs, užimtų mažesnį plotą, lengvai valytųsi“, – aiškino P. K. Nielsen.

Ji pasakojo, kad 2011–2014 m. Šiaurės Amerikoje, 800 lovų turinčioje ligoninėje, atliktas tyrimas, kaip valymo metodai veikia hospitalines infekcijas. Tyrimo pradžiojebuvo nustatyti 132 infekcijų atvejai, po ketverių metų – 8. Pakeitus valymo technikas, metodus (pavyzdžiui, kiekvienai palatai naudojo atskirą šluostę) net 93 proc. sumažėjo hospitalinės infekcijos atvejų.

Finansinė našta

Dėl hospitalinių infekcijų pacientas ilgiau gydomas ligoninėje, jam reikia daugiau vaistų, jis ilgesniam laikui lieka nedarbingas, taigi išauga jo gydymo kaina tiek pačiam pacientui, tiek valstybei.

„Europoje dažniau užsikrečiama hospitalinėms infekcijoms nei JAV. Senajame žemyne tam išleidžiama apie 8 mlrd. eurų, Amerikoje – 9 mlrd. JAV dolerių. Spaudoje radau jūsų Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyriaus vadovo dr. doc. Vaidoto Gurskio skaičiavimus: hospitaline infekcija užsikrėtęs pacientas ligoninėje ilgiau gydomas dar kiek daugiau nei šešias dienas, jo gydymas papildomai kainuoja per 1500 eurų”, – sakė P. K. Nielsen.

Renginyje Danijos kompanijos atstovai Lietuvos gydytojus, sveikatos priežiūros įstaigų vadovus supažindino su inovaciniais sprendimais, mažinančiais hospitalines infekcijas ir sukuriančiais sveikesnę aplinką. Tokias sistemas patogu valyti ir prižiūrėti, jose nesikaupia dulkės.