Skaičiuojant slaptas medicinos aukas
Vaistų pašalinis poveikis ir kitos nenumatytos gydymo vaistais pasekmės gali nužudyti ar pakenkti daugiau žmonių, nei manėme.
Kokia yra trečia pagal dažnumą mirties priežastis išsivysčiusiame pasaulyje? Žinant, kad vėžys ir širdies kraujagyslių ligos užima pirmas dvi pozicijas, tikriausiai trečiąją vietą paskirtumėte diabetui, insultui ar automobilių avarijoms. Ir klystumėte. Atsakymas yra „jatrogeninės“ mirtys – sukeltos medicininių klaidų, nepageidaujamo vaistų poveikio ar hospitalinių infekcijų.
Nepaisant visų moderniosios medicinos galimybių palengvinti kančias ir užkirsti kelią ankstyvai mirčiai, ji taip pat sukelia nemažai šių abiejų negandų. Daug medicininių intervencijų pasirodo turinčios nenumatytų ir neigiamų pasekmių, kurios dažnai kyla kaip geresnio gydymo paieškų rezultatas. Nors daug jų akivaizdūs, atrandama ir kenksmingų efektų.
Pavyzdžiui, vėžys. Bet kas, patyręs chemoterapiją, žino, kokie pavojingi gali būti jos pašaliniai efektai: ji gali taip susilpninti paciento imuninę sistemą, kad jie tampa kasdieniškiausių infekcijų aukomis. Tai gerai suprantama, bet naujausi atradimai apie auglių ląstelių gebėjimą plisti į kitus audinius rodo ką kita – kartais chemoterapija gali padaryti vėžį agresyvesnį.
Arba pagalvokime apie kukliuosius analgetikus. Milijonai žmonių geria juos, siekdami palengvinti gripo simptomus. Bet populiacijos lygmeniu jie gali paversti žmones į efektyvesnius viruso skleidėjus, vien JAV kasmet sukeliančius iki 2000 papildomų mirčių nuo gripo.
Dar įdomiau, atsiranda įrodymų, kad žarnyno bakterijos gali ženkliai paveikti mūsų protinę sveikatą. Jei tyrimuose su gyvūnais stebėti efektai bus atkartoti su žmonėmis, gali tekti permąstyti įvairias praktikas – nuo antibiotikų naudojimo iki transplantų tinkamumo tikrinimo.
Niekas iš viso to nerodo, kad chemoterapija, nuskausminamieji ar antibiotikai bendrai darytų daugiau žalos, nei duoda naudos. O jų efektus parodantys tyrimai padės sukurti dar efektyvesnį gydymą. Bet tai išryškina būtinybę apie jaterogenines mirtis mąstyti plačiai.
Remiantis plačiausiai cituojamais skaičiais, JAV taip kasmet miršta 225 000 žmonių – tačiau tai yra 2000-ųjų metų duomenys. Nežinosime, ar nepažeidžiame pačio pagrindinio medicinos principo – nepakenk, – kol nepradėsime skaičiuoti kruopščiau.
Parengta pagal:
https://www.newscientist.com/article/mg22129532.000-counting-the-hidden-victims-of-medicine.html
Susiję straipsniai
