„Heppy“ projektas Lietuvoje(1)

Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga nuo 2011 m. gruodžio  mėn. vykdo ES finansuojamą MULPRO Sveikatos priežiūros ir pacientų slaugos 2-ejų metų programos projektą “Heppy”, kurį koordinuoja Turino (Italija) Gradenigo ligoninė.  

Šis projektas yra “Hippocrates” projekto tęsinys, kurį  organizacija vykdė prieš dvejus metus. Abu šie projektai priskiriami iniciatyvos projektams. Kodėl iniciatyvos? Pirmiausia - organizacijai labai svarbu patekti į ES finansuojamų projektų duomenų bazę, o antra - užsirekomenduoti patikimo partnerio vardą, su  kuriuo norėtų bendradarbiauti ir kitos Europos šalių institucijos.

Partnerių pasiūlymas dalyvauti projekto vykdyme sudomino visiškai nauja Lietuvai tematika  Sveikatos priežiūros ir slaugos klasifikacijoje - pasakojamąja medicina. Nedaug kas galėtų pasakyti, kas tai yra ir kur ji taikoma.

Pasakojamoji (naratyvinė) medicina - išgyvenimų pasakojimo medicina. Įsisąmoninama, kad pagalbą teikiančioje aplinkoje reikalingas gebėjimas pasakoti: gebėjimas pažinti, interpretuoti ir veikti, remiantis paciento istorija ir jo kančia.

Nedaug buvo tokių svarbių pasikeitimų žmogaus gyvenime kaip tie, kuriuos per pastaruosius dešimtmečius sužadino  medicininė praktika. Istoriškai ir tradiciškai medicina buvo nusakoma kaip gydytojo veikla susidūrus su pacientu: t. y kaip asmenų susitikimas. Akivaizdu, kad ypač per pastaruosius du dešimtmečius gerokai išaugo susidomėjimas tokiomis temomis kaip bendravimas ir santykiai medicinoje. Daugelį  dešimtmečių gebėjimas bendrauti medicinos srityje buvo laikomas savybe, kurią gydytojas galėjo turėti arba neturėti. Bendravimo įgūdžiai buvo daugiau kaip charakterio būdas nei profesinė kokybė, kurią derėtų formuoti studijų metais ir įgyvendinti klinikinėje praktikoje.

Dar vienas aspektas, akcentuojamas  “Heppy” projekte - tai dvasingumo atradimas.

“Heppy” projekto tematika yra  pagrįsta vientisu ir sisteminiu medicinos metodų taikymu (susitelkiančiu ties asmeniu, o ne ties pacientu). Teikiamos paslaugos turi būti struktūrizuotos tam, kad patenkintų paciento poreikius ir ištirtų žmogiškuosius resursus šeimos aplinkoje.

Tikslinę šio projekto vykdytojų grupę sudaro kvalifikuoti sveikatos priežiūros specialistai, t.y. slaugytojos ir neformalūs slaugytojai, t.y šeimos nariai, kurie užsiima savo šeimos narių kasdieniu slaugymu.

Projekto tikslas: projekto vykdymo laikotarpiu mūsų organizacija, pasitelkdama slaugytojų patirtį ir  remdamasi pacientų istorijomis, sukurs slaugos taikymo modulį, kad perspektyvoje per pasakojamąją mediciną atskleistų žmogišką ir veiksmingą medicininės praktikos modelį, įvertinant slaugos poreikį. Slaugos poreikių nustatymas bus svarbiausia viso slaugos proceso dalis. Labai svarbu  bus įvertinti, ar slaugos poreikius vienodai supranta pacientas, slaugytojas ir artimieji.

Kitas žingsnis šiame projekte bus įvertinti modulius (kiekviena šalis kurs skirtingus modulius pagal tematiką). Moduliai bus kuriami išnagrinėjus pacientų išreikštų poreikių reikšmę ir įtraukti tik įsitikinus, kad jie yra patenkinami.

Vertinimas bus atliekamas virtualiai keičiantis kvalifikuotų specialistų nuomone, kuriai privaloma bus vadovautis  nustatytais  metodologiniais kriterijais, kurie keliami visiems matavimo instrumentams.

Jau įvyko du projektiniai susitikimai, kuriuose šalys – partnerės iš Rumunijos, Italijos, Lenkijos, Slovėnijos, Anglijos ir Lietuvos pasikeitė informacija apie teikiamas šalyse slaugos paslaugas, pagrindinius Sveikatos slaugos sistemos

strateginius principus ir kitus nacionalinius sveikatos  politikos klausimus.

Lietuvoje slaugos ir socialinių paslaugų poreikis gyventojų namuose iki šiol nebuvo tirtas.

Pradėjus vykdyti projektą buvo atliktas pilotinis tyrimas, kad būtų galima įsitikinti, ar  projekte keliamos užduotys pakankamai suprantamos paciento šeimai ir slaugytojoms, ir ar jos atskleidžia tai, ko norima pasiekti per projektą.

Pilotiniame tyrime (interviu) dalyvavo vienas šeimos narys ir viena slaugytoja (viso 80 šeimų).

Pilotinio tyrimo  duomenys buvo susisteminti į  duomenų bazę.

Daug žinių šioje srityje Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjunga gavo 6 metus vykdydama “Mobilios slaugos” projektą pagal Neįgaliųjų reikalų departamento socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje programą. Todėl  ši patirtis mums atvėrė kelius gilintis į iki šiol naują  namų slaugos sritį ir apmokyti slaugytojas bei šeimos narius taikyti inovatyvias slaugymo ir bendravimo su neįgaliaisiais teorijas.

Kitais metais galėsime įvertinti pasiektus rezultatus, kiekybinius ir kokybinius veiksnius bei pasidalinti įgyta patirtimi.

Aldona Droseikienė,

projekto koordinatorė Lietuvoje