Kabinete – diagnozė ir gydymo planas, e. sveikatoje – visai kita istorija. Ką gali pacientas?

Klausimas. Gydytoja pasakė, kad liga yra, parodė pakitimus tyrimų vaizduose, aptarė gydymą ir pažadėjo viską surašyti. Tačiau išraše apie tai – nė žodžio. Viena reumatologė ligą patvirtino žodžiu, kita ją atmetė, o trečia nustatė diagnozę, paaiškino gydymą ir savo išvadas išsamiai užfiksavo dokumentuose. Negana to, pirmosios konsultacijos aprašyme atsirado vaistas, apie kurio skyrimą neinformavo. Kaip pasirūpinti, kad reikšmingi gydytojo paaiškinimai neliktų vien prisiminimu apie pokalbį? 

Atsako teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė

Pirmiausia atskirkime du dalykus: teisę į tikslius medicinos dokumentus ir nesutarimą dėl medicininės diagnozės. Tai susiję, tačiau ne tapatūs klausimai.

Privati klinika nereiškia mažiau paciento teisių

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas garantuoja teisę į kokybiškas paslaugas, suprantamą informaciją, pagarbų elgesį ir susipažinimą su medicinos dokumentais. Šios teisės nepriklauso nuo to, ar konsultacija apmokėta paciento lėšomis, ar suteikta viešojoje gydymo įstaigoje.

Įstatymo 5 straipsnio 3 dalis įpareigoja suteikti informaciją apie sveikatos būklę, diagnozę, gydymo ir tyrimo būdus, riziką, šalutinį poveikį bei prognozę. Informacija turi būti suprantama pacientui, o ne vien įrašyta jam nesuprantamais trumpiniais. 7 straipsnis papildomai suteikia teisę prašyti paaiškinti medicinos įrašus ir pagrįstai reikalauti juos pataisyti ar papildyti.

Medicinos dokumentavimas nėra papildoma gydytojo paslauga „iš geros valios“. Tačiau medicinos dokumentas nėra ir pažodinė viso pokalbio stenograma.

Todėl skaitytojos situacijoje reikėtų klausti konkrečiai: ar gydytoja nustatė diagnozę, ar tik iškėlė įtarimą? Koks buvo jos pačios pateiktų vaizdų įvertinimas? Koks priimtas sprendimas dėl gydymo ir tolesnio ištyrimo? Kodėl dokumente nurodytas pacientui nepaaiškintas vaistas?

Galima reikalauti tikslumo, bet ne pageidaujamos diagnozės

Teisė ištaisyti įrašą nereiškia teisės nurodyti gydytojui, kokią ligą jis privalo diagnozuoti. Įstatyme neatsitiktinai nustatyta sąlyga – paciento reikalavimas turi būti pagrįstas.

Pavyzdžiui, reikalavimas „įrašykite, kad liga patvirtinta, nes aš taip supratau konsultaciją“ nėra tas pats, kas prašymas:

„Paaiškinkite, ar konsultacijos metu liga buvo nustatyta, ar įtarta, kokiais duomenimis grindžiama išvada ir kodėl mano supratimas apie aptartą gydymą skiriasi nuo dokumento turinio.“

Lygiai taip pat ankstesnių tyrimų išvadų perkėlimas savaime neįrodo pažeidimo. Tačiau skaitytojos aprašytas neatitikimas pagrįstai kelia klausimą, ar konsultacijos dokumente atsispindi savarankiškas šios gydytojos vertinimas, o ne vien ankstesnių dokumentų turinys.

Jeigu galutinė išvada skyrėsi nuo konsultacijos pradžioje aptartos prielaidos, verta prašyti paaiškinti ir šį skirtumą.

Ką daryti praktiškai?

Dar konsultacijos pabaigoje naudinga paklausti:

„Kokia šiandienos išvada: diagnozė nustatyta, įtariama ar atmesta? Ką turėčiau daryti toliau? Kur ir kada galėsiu perskaityti jūsų išvadas?“

Pastebėjus neatitikimų po vizito, rekomenduočiau neapsiriboti skambučiais registratūrai. Išsisaugokite esamą konsultacijos aprašymą, receptus, siuntimus, mokėjimo dokumentą ir susirašinėjimą. Atskirai užsirašykite vizito datą, aptartus klausimus ir konkrečias frazes, kurias prisimenate. Kartu dalyvavęs žmogus taip pat gali pateikti savo paaiškinimą.

Kreipkitės į duomenis pateikusią gydymo įstaigą. Būtent tokį kelią dėl netikslios medicininės informacijos nurodo ir oficialus E. sveikatos portalas.

Įsidėmėkite: 1, 15 ir 20 darbo dienų – skirtingi terminai

* 1 darbo diena – susipažinti su turimų medicinos dokumentų originalais ir gauti jų kopijas pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-506 2.1–2.2 papunkčius. Tai nėra terminas naujai medicininei išvadai parengti.

* 15 darbo dienų – pagrįstai reikalaujamiems netikslių, neišsamių ar dviprasmiškų medicinos duomenų pataisymams ir papildymams pagal įstatymo 7 straipsnio 2 dalį. Ginčą dėl taisymo sprendžia įstaigos vadovas.

* 20 darbo dienų – gydymo įstaigos rašytiniam atsakymui į skundą dėl paciento teisių pažeidimo. Skundo trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas.

Tai nėra trys alternatyvūs terminai tam pačiam veiksmui. O 15 darbo dienų taisymo terminas nereiškia, kad kiekvienos įprastos konsultacijos aprašymą leidžiama tiek laiko nepildyti.

Dokumente atsirado neaptartas vaistas – nepalikite to „kitam kartui“

Įrašas „skirtas vaistas“ neatsako į klausimą, ar pacientui buvo suprantamai paaiškinta, kodėl jį vartoti, kaip vartoti ir kokios galimos rizikos. Pareiga informuoti apie gydymą ir šalutinį poveikį nustatyta įstatymo 5 straipsnyje.

Praktinis klausimas klinikai turėtų būti tiesus: „Ar šį vaistą iš tiesų paskyrėte? Ar jis pakeičia kitą vaistą, ar numatytas kartu? Ar įrašas nėra klaidingas?“

Kai neaišku, kokio gydymo laikytis dabar, prašykite tai išsiaiškinti nedelsiant, atskirai nuo skundo nagrinėjimo. Skundo atsakymo laukimas neturėtų tapti priežastimi palikti pacientą su neaiškiu gydymo planu.

O jeigu trys gydytojai pateikia tris nuomones?

Pacientas turi teisę į kito tos pačios profesinės kvalifikacijos specialisto nuomonę. Tačiau ši teisė savaime negarantuoja neriboto nemokamų konsultacijų skaičiaus.

Vien skirtingos išvados dar neleidžia nuspręsti, kuris gydytojas pažeidė pareigas. Tam reikia vertinti turėtus duomenis, tyrimų laiką, jų interpretaciją ir kiekvieno sprendimo motyvus.

Todėl rekomenduočiau ne klausti, kuris gydytojas „laimi“, o prašyti atsakyti:

Kokie duomenys patvirtina arba paneigia diagnozę? Kaip paaiškinami prieštaravimai tarp specialistų išvadų? Koks tolesnio ištyrimo, gydymo ir stebėjimo planas?

Prireikus galima prašyti įvertinti bendro specialistų aptarimo ar konsiliumo tikslingumą, tačiau to nereikėtų pateikti kaip automatiškai visais atvejais privalomos procedūros.

Iš skaitytojos pasakojimo taip pat negalima patvirtinti teiginio, kad pirmoji gydytoja privalėjo pati pradėti biologinę terapiją. Neįvardyta tiksli diagnozė, indikacijos ir konkrečiam gydymui taikytinos skyrimo bei kompensavimo sąlygos. Vien licencijos turėjimo šiam klausimui išspręsti nepakanka.

Ir dar svarbu: siūlymas konsultuotis su psichiatru savaime nėra pažeminimas. Vertintina, kuo jis pagrįstas ir kaip paaiškintas. Pacientui priklauso pagarbus elgesys bei mokslu pagrįsta pagalba dėl skausmo – psichikos sveikatos tema negali tapti žmogaus nusiskundimų nuvertinimo priemone.

Kas gina paciento teises, jeigu klinika problemos nesprendžia?

Pirmiausia – rašytinis skundas pačiai gydymo įstaigai. Jį galima pateikti per vienus metus nuo sužinojimo apie pažeidimą, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo dienos. Delsti iki termino pabaigos praktiškai nenaudinga.

Nesutinkant su atsakymu, skundo nepagrįstai nepriėmus arba laiku jo neišnagrinėjus, pagal klausimo pobūdį kreipiamasi:

Į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą – dėl paslaugų kokybės ir prieinamumo. Skaitytojos situacijoje tai būtų pagrindinė institucija prašant įvertinti konsultacijos, diagnostikos, informavimo ir dokumentavimo atitiktį reikalavimams.

Į Lietuvos bioetikos komitetą – dėl bioetikos reikalavimų ir neetiško elgesio; į Valstybinę ligonių kasą – dėl privalomojo sveikatos draudimo klausimų, pavyzdžiui, teisės į kompensuojamas paslaugas. Šių institucijų kompetencijos nėra vienodos.

Skundo tikslą verta formuluoti ne „priverskite gydytoją patvirtinti mano ligą“, o „įvertinkite, ar paslauga suteikta tinkamai, išvados pagrįstos, informacija paaiškinta ir dokumentai užpildyti tiksliai“.

Ką šiuo klausimu primena teismų praktika?

Pirmoji duomenų kopija paprastai turi būti nemokama. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. spalio 26 d. byloje C‑307/22, FT prieš DW, išaiškino, kad pacientas turi teisę nemokamai gauti pirmąją tvarkomų jo asmens duomenų kopiją ir neprivalo pagrįsti prašymo tikslo. Tai galioja ir ruošiantis ginčui dėl gydymo. Kai būtina duomenims suprasti, ši teisė apima medicinos dokumentų kopijas, o ne vien abstrakčią suvestinę. Papildomoms kopijoms ir akivaizdžiai nepagrįstiems ar neproporcingiems prašymams taikomos išimtys.

Netikslus įrašas ir atlygintina žala sveikatai – ne tas pats. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023 išaiškino nuo 2020 m. taikomo žalos atlyginimo modelio sąlygas: turi būti nustatyta žala sveikatai, jos ryšys su suteiktomis paslaugomis ir tai, kad žala nebuvo neišvengiama. Gydytojo ar įstaigos kaltės įrodinėti nereikalaujama. Tačiau kompensacija nėra automatinė vien dėl nepasitenkinimo konsultacija ar dokumentavimo trūkumo.

Dėl tokios žalos atlyginimo kreipiamasi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, paprastai per trejus metus nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie žalą. Prieš tai gauti Akreditavimo tarnybos išvadą nėra būtina.

Paciento pareigos ir klaidos, kurių verta vengti

Pacientas taip pat turi pareigų: kiek įstengdamas pateikti informaciją apie ligas, vaistus, alergijas, paveldimumą, bendradarbiauti, pagarbiai bendrauti, vykdyti sutartus paskyrimus arba nustatyta tvarka jų atsisakyti ir informuoti apie nukrypimus. Tai įtvirtina įstatymo 12 straipsnis.

Tačiau paciento bendradarbiavimas nepakeičia gydytojo pareigos tinkamai informuoti ir dokumentuoti.

Šioje situacijoje siūlyčiau vengti trijų klaidų: mėnesiais pasikliauti vien žodiniais pažadais, prašyti įrašyti pageidaujamą diagnozę vietoj konkrečių neatitikimų paaiškinimo ir kiekvieną nuomonių skirtumą iš karto vadinti tyčiniu klaidinimu.

Pacientui nereikia „išsikovoti“ pageidaujamos diagnozės. Jam reikia pagrįsto medicininio sprendimo, suprantamo tolesnės priežiūros plano ir tikrovę atitinkančių dokumentų.

Reikalauti aiškumo nėra konfliktuoti. Tai – rūpintis savo sveikata ir naudotis savo teisėmis.

Konkrečių gydytojų veiksmų teisėtumui įvertinti nepakanka vien pasakojimo – būtini konsultacijų dokumentai ir medicininis jų pagrįstumo vertinimas.