Šiuolaikinis kataraktos gydymas sugrąžino ryškų regėjimą

76-erių metų Vida pirmuosius regos pokyčius pastebėjo dar praėjusiais metais – akyse vis dažniau atsirasdavo rūkas, o ilgainiui tapo sunku skaityti. Regėjimui palaipsniui silpstant, kaunietė nusprendė kreiptis į medikus. Atlikus tyrimus, jai diagnozuota katarakta ir atlikta operacija, kurios metu implantuotas daugiažidinis intraokulinis lęšis, – pranešime žiniasklaidai rašo Kauno klinikos. 

Katarakta – dažniausiai vyresnio amžiaus žmonių liga, kurios metu dėl akies lęšiuko sudrumstėjimo nusilpsta regėjimas.

„Vienintelis šios ligos gydymo būdas – operacinis. Mūsų klinikoje dešimtmečiais kasdien atliekama 30–40 kataraktos operacijų – nuo pačių paprasčiausių iki sudėtingiausių, naudojant pažangiausias technologijas“, – pažymi prof. Reda Žemaitienė, Akių ligų klinikos vadovė.

Pasak Akių ligų klinikos gydytojos oftalmologės Linos Alūzaitės-Baranauskienės, drumstėjant akies lęšiukui, į akį prasiskverbia vis mažiau šviesos, todėl žmogus pradeda matyti tarsi pro rūką ar nešvarų stiklą.

„Ligai progresuojant, spalvos įgauna gelsvą atspalvį, daiktai tampa neryškūs. Darosi sunku vairuoti automobilį, matyti saulėtą dieną. Žiūrint viena akimi, vaizdas gali pradėti dvejintis“, – ligos simptomus apibūdina gydytoja.

Vidos teigimu, daugiausia sunkumų jai keldavo skaitymas. Prieš operaciją su paciente buvo aptartos skirtingos dirbtinių lęšių galimybės.

„Prof. R. Žemaitienė paklausė, kokio lęšio norėčiau, ir paminėjo kelis variantus. Kai pasakė, kad vienas iš jų leis matyti ir iš toli, ir iš arti, iš karto sutikau“, – pasakoja pacientė.

Pasak L. Alūzaitės-Baranauskienės, daugiažidiniai dirbtiniai lęšiai gali sumažinti žmogaus priklausomybę nuo akinių – matymas gali būti geresnis tiek iš arti, tiek vidutiniu atstumu, tiek į tolį.

„Tokie lęšiai gali būti tinkami aktyviems pacientams, kuriems svarbus geras regėjimas skirtingais atstumais. Vis dėlto juos implantavus, gali prireikti kiek ilgesnio adaptacinio laikotarpio“, – pabrėžia gydytoja.

Kataraktos operacijos metu per mažą pjūvį akyje pašalinamas drumstas natūralus lęšiukas ir implantuojamas skaidrus dirbtinis lęšis, kuris parenkamas pagal individualius paciento poreikius ir akies būklę. Pasak gydytojos, kataraktos operacija yra neskausminga ir dažniausiai trunka mažiau nei 30 minučių.

Atliekant kataraktos operaciją, gali būti naudojamas ir femtosekundinis lazeris. L. Alūzaitės-Baranauskienės teigimu, ši technologija leidžia itin tiksliai suformuoti pjūvius ragenoje ir suskaldyti sudrumstėjusį lęšiuko branduolį.

„Įprastinės kataraktos operacijos metu lęšiukas suskaldomas ultragarsine energija. Femtosekundinis lazeris gali sumažinti šios energijos poreikį, o tai ypač aktualu esant pažeistai ragenai ar pažengusiai kataraktai, kai lęšiukas yra labai kietas“, – aiškina gydytoja.

Tokiais atvejais mažesnis ultragarsinės energijos kiekis padeda tausoti aplinkinius akies audinius ir gali būti svarbus sklandesniam pooperaciniam gijimui.

Po operacijos Vida regėjimo pokytį pajuto iš karto, tačiau labiausiai ją nustebino ne tik pagerėjęs regėjimas, bet ir pasikeitusios spalvos.

„Pagerėjo iškart po operacijos – dėkoju profesorei ir visai komandai už sugrąžintą gamtos spalvų žaismą. Spalvos dabar dar gražesnės ir ryškesnės nei tada, kai akys buvo sveikos“, – džiaugiasi moteris.

Kauno klinikų Akių ligų klinikoje nuolat diegiamos naujausios diagnostikos ir gydymo technologijos, padedančios efektyviai ir saugiai spręsti net ir sudėtingiausias pacientų regėjimo problemas. Čia dirbantys specialistai glaudžiai bendradarbiauja su iškiliausiais kitų šalių oftalmologais, dalijasi patirtimi ir diegia mokslo naujoves. Tai leidžia Akių ligų klinikai išlaikyti lygiavertę poziciją tarp pažangiausių Europos universitetų ligoninių bei užtikrina jos išskirtinumą Lietuvoje ir Baltijos šalyse.