Ateities maistą auginsime ne daržuose, o laboratorijose

Šiais laikais ypatingai išaugo žaliavų ir maisto produktų įvairovė, tai prisideda prie to, kad žmogaus organizmas gali gauti reikalingų medžiagų iš skirtingų produktų. Mokslininkų dėka apie maistą ir jo naudą ar žalą žinoma kur kas daugiau nei ankščiau. Kauno technologijos universiteto (KTU) Maisto produktų technologijos katedros profesorius Rimantas Venskutonis mano, kad ateityje paprasto maisto tiesiog nebus. Jį pakeis funkcinis maistas, o mūsų valgiaraštis bus sudarytas atsižvelgiant į kiekvieno individualų genofondą.

Maistas taps vaistu

Pastaruoju metu vystomi tyrimai, kokios medžiagos gali padėti apsisaugoti nuo tam tikrų susirgimų. Pagrindinės maisto funkcijos – aprūpinti organizmą energija ir „statybinėmis“ medžiagomis, taip pat pagerinti žmogaus savijautą, sveikatą, padėti apsisaugoti nuo tam tikrų susirgimų. Todėl vis labiau populiarėja funkcionalusis maistas, kuri ateityje tiesiog išstums paprastą maistą, ar tuo labiau taip vadinamą „junk food“ (angl. grietas maistas).

Funkcionalusis maistas – tai plataus vartojimo, kasdien arba dažnai valgomas maistas, kuris, be teigiamo mitybinio poveikio, žmogaus organizmui daro ir teigiamą fiziologinį poveikį. Šiuo metu jau gaminami produktai, daugiausiai iš augalų, kurie, pavyzdžiui, gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir prisidėti prie širdies ir kraujagyslių susirgimo mažinimo. Mokslininkas pasakoja, kad ir Lietuvos parduotuvių lentynose yra toks geriamas jogurtas, kurį pavartojus dvi savaites, cholesterolio kiekis plazmoje sumažėja 15 procentų. Tokių produktų kuriama vis daugiau, tačiau pats procesas nėra paprastas. „Negali tiesiog  įdėti kokią nors naudingą medžiagą ir sakyti, kad tai funkcinis maistas. Reikalingi išsamūs moksliniai ir klinikiniai tyrimai. Reikia įrodyti, kad valgant pasirinktą produktą tam tikrą laiką konkreti žmogaus organizmo funkcija pasikeičia teigiamai, – apie tyrimų procedūrą pasakoja R. Venskutonis.

Profesoriaus nuomone, žmonėms, turintiems įvairių susirgimų ar riziką į paveldimą kokią nors ligą, šis maistas taps neatsiejama mitybos raciono dalimi. Visuomenė turės galimybę rinktis iš labai įvairaus asortimento produktų. Tiesa, maisto papildai, kurie nėra nei maistas, nei vaistas, – išliks. Tačiau asortimentas turėtų sumažėti, kadangi kai kurios jų funkcijos bus tiesiog perkeliamos į maisto produktus.

Genetiniais duomenimis pagrįsta mityba

Prieš keturiolika metų mokslininkai prestižiniuose žurnaluose „Nature“ ir „Since“ paskelbė, kad žmogaus genomo mįslė iminta. Nuo to laiko sparčiai pradėjo vystytis nutrigenomikos mokslas, tyrinėjantis miytbos poveikį genams ir audiniams. Atliekama vis daugiau tyrimų, kurie įrodo, kad įvairūs susirgimai priklauso nuo genetinės informacijos, o genetika ypač susijusi su mityba. Žinant genomą yra galimybė parinkti tinkamą mitybą atskiram individui. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės turi polinkį susirgti vienos rūšies vėžiu, todėl jiems reikia vartoti tam tikras augalinės kilmės medžiagas, kuriose yra komponentų, cheminių medžiagų, kurios slopina vėžinį geną ir rizika susirgti mažėja. Tačiau yra medžiagų, kurios gali ir skatinti vėžinį geną, tuomet rizika susirgti tam tikros rūšies vėžiu didėja. Todėl žmogui pravartu žinoti savo genetinę informaciją ir pagal tai adaptuoti maitinimosi įpročius. Ateityje tokia „personalizuota“ mityba taps kasdienybe.

„Dabar turime rekomendacijas tik žmonių grupėms: kiek, pavyzdžiui, vaikams ar sportininkams, protinį ar fizinį darbą dirbantiems asmenims reikia konkrečių medžiagų. O įsivaizduokite, kad ateityje kiekvienas iš mūsų turės tokias, kiekvienam asmeniškai paruoštas ir individualiam genomui tinkamas rekomendacijas“, – apie ateities perspektyvas kalba profesorius.

Ateities specialistai padės maitintis tinkamai

Kiekvienas naujas mokslas iššaukia ir naujų specialistų rengimą. Norint nustatyti ir tinkamai parinkti genetiniais duomenimis pagrįstą mitybą, bus neapseinama be genomikos-mitybos specialistų. Pati genomo nustatymo procedūra pinga kiekvienais metais, greitu laiku tai taps prieinama kiekvienam norinčiajam. Profesoriaus teigimu, netolimoje ateityje ji turėtų kainuoti keliasdešimt litų. Nustačius individo genomą, bus galima sužinoti kokių produktų jis turėtų vengti, norėdamas išvengti tam tikrų ligų, o kokius funkcinius produktus patartina vartoti, kad galėtų sumažinti esančius negalavimus.

„Genetinė informacija bus užrašyta elektorinėje laikmenoje ir jos duomenis bus galima papildyti atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus. Mokslas nestovi vietoje ir kiekvienais metais atrandama naujų genų, kurie turi polinkį kokiam nors susirgimui. Ateityje turėtų atsirasti ir daugiau informacijos apie medžiagas, kurios slopina genus. Visa tai turėtų padėti tobulinti genetiniais duomenimis pagrįstą mitybą“, –  mokslo perspektyvomis dalijasi KTU profesorius.

Išmaniosios maisto pakuotės

Kartu su naujaisiais tyrimais apie mitybą, tobulėja ir maisto pakuotės. Išrastos išmaniosios, aktyviosios maisto pakuotės, kurios atlieka konkrečias funkcijas. Populiarėja antioksidantinės pakuotės ir pakuotės, kuriose inkorporuojamos antimikrobinės medžiagos, padedančios apsaugoti maistą nuo užkrėtimo. Kai kuriems produktams aplinkoje, kurioje mes gyvename ir kurioje yra 20 procentų deguonies, yra sunku išlikti šviežiems, todėl pakuotės padeda palaikyti tam tikrą atmosferą. Taip išsaugomas prekės šviežumas, kvapas ir skonis. Ateityje pačios pakuotės „praneš“ ar maistas tinkamas vartoti, ar nepakito jo maistinė vertė.

Karolina Paulonytė,

Kauno technologijos universitetas