Šiais laikais turime kaip niekad daug galimybių pasilepinti egzotiškais produktais. Tarp jų – akiai neįprasti vaisiai, uogos ir riešutai, pasižymintys tokiomis organizmui naudingomis medžiagomis, apie kurias paprastai nesusimąstome. Mitybos specialistai teigia: nors šie produktai – ne iš mūsų geografinės platumos, kai kurie vitaminų gausa pralenkia vietines gėrybes ir yra ypač vertingi rudenį ir žiemą.
Į Lietuvą egzotiški vaisiai bei uogos dažniausiai patenka iš Pietų Amerikos bei Azijos šalių, pasižyminčių ypatinga saulės gausa bei kaitra. Sveikos mitybos entuziastė Olga Dzindzeleta tokius produktus dėl jų turimų naudingų medžiagų kiekio vadina „supermaistu“. Moteris paneigia įsitikinimą, jog iš kitų geografinių platumų atgabenta egzotika nėra tinkama – priešingai: jei negalime fiziškai būti saulės bei šilumos nutviekstose vietovėse, vitaminų galime pasisemti būtent per maistą.
„Šiais laikais dauguma iš tolimų kraštų atkeliavusių vaisių tiek parduotuvėse, tiek ant mūsų stalų jau nebeatrodo ypač egzotiškai. Tikriausiai daugelio racione šių vaisių kiekis yra panašus kaip ir vietinių. Ir tai - natūralu, juk mūsiškė vasara – ne tokia ilga, kaip norėtųsi, o iš šiltų kraštų atgabentų vaisių dėka net ir šaltuoju metų laiku turime galimybę patenkinti organizmui būtinų vitaminų bei mikroelementų poreikį, taip pat - gauti emocinį pasitenkinimą“, – kalbėjo O. Dzindzeleta.
Pasak mitybos specialistės, atšalus orams mitybos racioną reikėtų papildyti džiovintais vaisiais. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad džiovintuose vaisiuose biologiškai aktyvių medžiagų koncentracija yra net didesnė, nei šviežiuose. Žiemą labai sunku rasti tikrai šviežių ir prinokusių vaisių, kurie turėtų daug naudingųjų medžiagų. Todėl vėlyvas ruduo ir žiema – geriausias laikas egzotiniams bei džiovintiems vaisiams“, – neabejojo O. Dzindzeleta.
Sveikos mitybos entuziastė atkreipė dėmesį, jog šaltuoju metu riešutai bei sėklos ypač naudingos dėl juose esančių lengvai įsisavinimų baltymų, naudingų riebalų, vitaminų ir mineralų. Be to, tiek riešutai, tiek sėklos turi nepakeičiamų aminorūgščių, reikalingų imuninei sistemai stiprinti bei smegenų veiklai skatinti.
„Rekomenduoju kasdienį racioną papildyti rytiniu kokteiliu iš sezoninių, egzotinių arba džiovintų vaisių, kartu įdedant daigintų arba maltų sėklų“, – patarimu, kaip įtraukti į racioną egzotiką, pasidalijo O. Dzindzeleta.
Tuo tarpu vienos riešutų, džiovintų vaisių ir uogų tiekėjų įmonės marketingo vadovės Jurgos Sakalauskaitės teigimu, žinant apie egzotinių uogų bei riešutų naudą ir atsižvelgiant į jų savybes bei augantį populiarumą, Lietuvos rinkai stengiamasi pateikti naujovių iš įvairių pasaulio kampelių.
„Pastaraisiais metais labai išaugo goji uogų pardavimai: anksčiau kur kas daugiau jų buvo parduodama Skandinavijoje, o šiandien Pabaltijo šalių skaičiai praktiškai nenusileidžia skandinaviškiems“, – dėmesį atkreipė J. Sakalauskaitė.
Supermaistas: vaisių, riešutų ir uogų TOP 5
Pateikiame sąrašą egzotinių uogų, vaisių bei riešutų, kurie pasižymi dideliu sveikatai naudingų medžiagų ir vitaminų kiekiu.
Akai (kopūstpalmių) uogos
Akai uogos yra kilusios iš Brazilijos, plačiausiai paplitusios Amazonės regione. Šios uogos garsėja ne tik stipriu antioksidaciniu poveikiu, bet ir sveiką medžiagų apykaitą bei ląstelių atsinaujinimą skatinančių elementų gausa. Teigiama, jog akai uogos greitina organizmo valymosi procesus ir perteklinių skysčių šalinimą – tokiu būdu organizmas įgauna naujų jėgų, energijos.
Akai uogose gausu omega-6 ir omega-9 nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, tuo pat metu palaikydamos gerąjį cholesterolį.
„Riebalų rūgštys organizmui padeda pernešti ir įsisavinti tik riebaluose tirpius vitaminus – A, E, D ir K“, – vardijo O. Dzindzeleta. – „Akai uogos puoselėja ir išorinį grožį – nepakeičiamosios riebalų rūgštys, palaikydamos reikiamą drėgmės kiekį, saugo odą nuo išsausėjimo.“
Goji (dygliuotojo ožerkšnio) uogos
Energijos suteikiančios Goji uogos savo struktūra ir forma panašios į razinas, o jų skonis – maloniai saldus. Goji uogose gausu antioksidantų, ypač zeaksantino, betakaroteno ir vitamino A. Laboratoriniais tyrimais patvirtinta, jog antioksidantai mažina laisvųjų radikalų sukeltą žalą organizmo ląstelėms. Zeaksantino gausaus maisto vartojimas gali sumažinti vyresniame amžiuje atsirandančių regos sutrikimų riziką. Pasak dietologų, šios uogos padidina organizmo atsparumą stresui, padeda palaikyti gerą nuotaiką, aktyvina atmintį.
Karijų (pekanų) riešutai
Pietų Amerikoje dažniausiai augantys pekaninių karijų riešutai – pikantiškas ir maistingas užkandis. Jų skonis švelnesnis nei graikinių riešutų, dėl to juos labai mėgsta vaikai. Labiausiai šie riešutai vertinami dėl juose esančio fluorido, mangano, vario, tiamino, cinko.
Pasak O. Dzindzeletos, išvardytos medžiagos teigiamai veikia nervų sistemos veiklą, palaiko normalią jungiamojo audinio būklę, stiprina imuninę sistemą.
Kedrinės pinijos
Būtinų vitaminų, mineralinių medžiagų, riebiųjų rūgščių ir kitų mikroelementų turtingos kedrinės pinijos padeda išsaugoti kūno sveikatą ir grožį. Dėl didelės įvairių vitaminų, mineralų bei antioksidantų koncentracijos kedrinės pinijos yra labai vertingas produktas odos priežiūrai.
„Kedrinėse pinijose esantis vitaminas E ir antioksidantai lėtina organizmo senėjimo procesus beigerina odos būklę“, – sakėmitybos specialistė O. Dzindzeleta.
Ličiai
Ličių gimtinė – Azija. Iš pirmo žvilgsnio jie panašūs į braškes, apgaubtas šiurkščia ir kieta krokodilo oda, tad Pietuose jie net vadinami „aligatorių braškėmis“. Gardus ličio minkštimas gaubia didelę nevalgomą sėklą, o saldus skonis primena braškes, arbūzus ar vynuoges.
„Ličiuose gausu vitamino C. Šie vaisiai laikomi vienais vertingiausių vaisių ir daržovių salotų komponentų – juos labai tinka valgyti su kitais pietų kraštų vaisiais: ananasais, kiviais, bananais, apelsinais“, – pasiūlė mitybos specialistė.