Ar sergantiesiems plaučių bei alerginėmis ligomis saugu vasarą maudytis vandens telkiniuose?

Klausimas. Ar sergantiems plaučių bei alerginėmis ligomis pacientams reikia vengti vasarą maudytis vandens telkiniuose? Jei taip – dėl kokių priežasčių ir kokių ligų? Ar liga gali išprovokuoti kokią ekstremalią situaciją, pvz., skendimą?

Reklama

Atsako Karoliniškių poliklinikos, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Agnė Jagelavičienė

Didžioji dalis sergančiųjų alerginėmis ligomis ir lėtinėmis ligomis nepatenka į rizikos kategoriją. Vengti maudynių vandens telkiniuose vasarą nereikia, nebent, akivaizdžiai po maudynių ežeruose ar upėse žmonės sutinsta, išberiami, sutrinka kvėpavimas. Arba žmogui astmos priepuolį išprovokuoja fizinis krūvis. Tuomet reikėtų žinoti savo ribas ir nepersistengti. Sergantiems lėtinėmis obstrukcinėmis plaučių ligomis, ypač astma, net rekomenduojamas plaukimas. Jo metu treniruojami išoriniai ir gilieji raumenys, stiprinamas kvėpavimas, gerinama plaučių funkcija, bendra sveikata.

Labai rimtai plaukiojančių vasarą ežeruose retai pamatysi. Daugelis lipa į vandenį atsigaivinti ir neplaukia toli nuo kranto. Tačiau viena alerginė liga tikrai gali sukelti rimtų pavojų žmogaus sveikatai ir net gyvybei – tai alergija šalčiui.

Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia dilgėline. Jei šaltas vanduo liečia visą kūną (pvz., plaukiant), gali išsivystyti generalizuota dilgėlinė. Jai išplitus kartais stebima ir Kvinkės edema (poodyje susikaupia skysčiai, stipriai patinstama). Taip pat nereikėtų lipti į vandenį jei lėtinės ar kitos alerginės ligos nėra sukontroliuotos.

Ar liga gali išprovokuoti kokią ekstremalią situaciją? Jeigu dėl alergijos patiriama anafilaksija – be abejo, taip. Šalčiui alergiškiems žmonėms ji gali išsivystyti ir liečiant šaltus daiktus, geriant šaltus gėrimus, valgant ledus. Kiti galimi simptomai: bronchospazmas, galvos skausmas, dezorientacija, viduriavimas, kraujospūdžio kritimas. Nors sunkias alergines reakcijas išprovokuoja šaltis ir labai šaltas vanduo, tačiau ir oro-vandens temperatūros kontrastas gali būti pavojingas. Pavyzdžiui, jeigu oro temperatūra viršija 30 laipsnių C, o vandens bus 10-15 laipsnių žemesnė, alergiškas šalčiui žmogus neturėtų nustebti, jeigu jį išbers. Laimei, sunkios alerginės reakcijos, itin retos. Dažniausiai atsiperkama nemaloniu niežtinčiu bėrimu pūkšlėmis ir odos paraudimu, kuris sušilus arba vartojant priešalerginius vaistus greitai praeina. Vis dėlto prieš lipant į vandenį, reikia žinoti savo būklę bei galimybių ribas ir neerzinti likimo.

Kaip elgtis, kad būtų saugu? Žinoti savo ribas. Visi vasarą prie vandens telkinių turi elgtis protingai. Tačiau, jei asmuo žino sergąs šalčio dilgėline, jokiu būdu nesimaudyti šaltuose vandens telkiniuose, pvz. – Baltijos jūroje, o ypač toli plaukti, kur sumažėja tikimybė sulaukti greitos pagalbos. Trumpas įlindimas į įšilusį ežero vandenį neturėtų padaryti žalos. Taip pat reikia vengti kontrastų. Tai, kad dilgėlinė šalčio – nereiškia, kad vanduo turi būti itin šaltas: užtenka didelio temperatūrų skirtumo ir simptomai išryškės. Todėl šią būklę būtina ištirti ir gydyti, kad asmuo galėtų ne tik saugiai maudytis, bet ir nepatirti nemalonių pojūčių žiemą, esant žvarbiam orui.

Na, o lėtinėmis kvėpavimo ligomis sergantiems palinkėčiau kaip tik daugiau aktyviai judėti. Tačiau esant blogai savijautai, paūmėjus astmos ar alergijos simptomams pirmiausia suvaldyti ligą ir tik tada saugiai poilsiauti. Vykdami prie vandens telkinių alergiški žmonės visuomet su savimi turi turėti būtiniausius įprastus medikamentus (antihistamininius, o kam reikia ir bronchus plečiančius, ar nuolat vartojamus uždegimą mažinančius vaistus).