Visa tiesa apie karštos vonios poveikį sveikatai

Visi žinome, kad sportuoti su draugais, pavyzdžiui, žaisti futbolą, tenisą ar ledo ritulį, gali būti labai smagu. Dar geriau – tai padeda mums išlikti sveikiems. Tačiau ką daryti, jei negalite sportuoti, nes to neleidžia jūsų fizinė būklė? Pavyzdžiui, kai kurie neįgalieji negali naudotis kojomis, o vyresnio amžiaus žmonės kartais nėra pakankamai stiprūs, kad galėtų sportuoti. Kadangi dalis teigiamo mankštos poveikio gali būti susijusi su tuo, kad bėgiojant pakyla kūno temperatūra, manoma, kad sušilimas nedarant jokių pratimų taip pat gali pagerinti žmonių sveikatą. Tad ar karšta vonia išties gali prisidėti prie sveikatos gerovės?

Reklama

Apsauga nuo širdies ir kraujagyslių ligų

Viename tyrime mokslininkai nustatė, kad šilumos terapija gali apsaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų. To tyrimo autoriai teigia, kad ši sąsaja gali būti susijusi su šilumos poveikiu organizmui, kuris yra panašus į fizinių pratimų poveikį.

Buvo atliktas ir kitas tyrimas, kuriame naudojami Japonijos visuomenės sveikatos centro surinkti duomenys. Tai – bene didžiausias atliktas tyrimas, kuriame nagrinėjamas ilgalaikis ryšys tarp maudynių vonioje ir širdies sveikatos.

Centras stebėjo daugiau kaip 61 000 suaugusiųjų nuo 45 iki 59 metų amžiaus penkiose Japonijos srityse. Jie buvo stebimi iki 2009 m. gruodžio mėnesio arba, kai kuriais atvejais, iki mirties. 1990 m. pradėjus tyrimą, daugiau kaip 43 000 šių asmenų užpildė klausimyną apie savo maudymosi duše ir vonioje įpročius bei gyvenimo būdą, apie savo ligos istoriją, išsilavinimą, mitybą, žalingus įpročius ir fizinį aktyvumą.

Tada mokslininkai apskaičiavo, kaip maudymosi įpročiai susiję su kiekvieno tyrimo dalyvio širdies sveikata. Svarbu turėti omenyje, kad Japonijoje dauguma žmonių maudosi stovėdami, visiškai panardinti į vandenį, įkaitintą iki 40-42 °C.

Tyrime dalyvavusių žmonių, kurie maudėsi kartą per dieną, bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 28% mažesnė, o insulto – 26% mažesnė, palyginti su tais, kurie maudydavosi tik kartą ar du per savaitę arba visai nesimaudydavo.

Įdomu tai, kad maudymosi dažnumas nebuvo vienintelis dalykas, turėjęs įtakos geresniems sveikatos rezultatams. Vandens temperatūra taip pat turėjo didelės reikšmės. Asmenų, kurie pirmenybę teikė šiltesniam vandeniui, bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 26% mažesnė, o tų, kurie mėgo karštą vandenį, rizika buvo 35% mažesnė.

Taip pat nustatyta, jog dažnas maudymasis vonioje yra reikšmingai susijęs su mažesne hipertenzijos rizika. Tai rodo, kad teigiamą maudymosi vonioje poveikį širdies ir kraujagyslių ligų rizikai iš dalies gali lemti mažesnė hipertenzijos išsivystymo rizika. Gydytojai gali rekomenduoti maudytis vonioje, siekiant apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Uždegimai ir atsparumas insulinui

Yra tam tikrų įrodymų, kad lėtinis nedidelio lygio uždegimas didina atsparumą insulinui. Kitaip tariant, uždegimas mažina ląstelių gebėjimą reaguoti į insuliną ir gali prisidėti prie diabeto išsivystymo. Įrodyta, kad fiziniai pratimai mažina tokius uždegimus ir didina jautrumą insulinui, t. y. organizmas geriau kontroliuoja gliukozės kiekį.

Fiziniai pratimai, kaip ir kiti fizinio streso veiksniai, sukelia trumpalaikį uždegiminį atsaką, po kurio seka ilgesnis priešuždegiminis atsakas. Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, ar kitokio pobūdžio fizinis stresorius – karšta vonia – gali turėti panašų poveikį imuninei sistemai. Šiame tyrime mokslininkai tyrė karštos vonios poveikį antsvorio turintiems, daugiausia sėdimą darbą dirbantiems vyrams.

Tyrėjai nustatė, kad vienkartinis panardinimas į karštą vandenį sukėlė interleukino – uždegimo žymens – šuolį. Panašiai padidėjo ir azoto oksido (NO) gamyba. NO padidėjimas svarbus, nes dėl jo atsipalaiduoja kraujagyslės ir sumažėja kraujospūdis. NO taip pat pagerina gliukozės patekimą į audinius, be to, mokslininkai mano, kad jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis.

Kaip ir buvo tikėtasi, 2 savaičių intervencijos metu sumažėjo cukraus kiekis kraujyje nevalgius ir uždegimas. Panašiai kaip ir su fiziniais pratimais, mokslininkai pastebėjo pradinį padidėjimą, o po to ilgalaikį uždegimo sumažėjimą. Tad panardinimas į karštą vandenį gali pagerinti uždegiminio profilio aspektus ir gliukozės apykaitą sėdimą darbą dirbantiems, antsvorio turintiems vyrams.

Malšina raumenų ir sąnarių skausmus

Jau po pirmos vonios pajusite, kaip atpalaiduojančiai ji veikia. Karštos vonios vanduo atpalaiduoja raumenų įtampą ir spazmus. Šilta vonia skatina kraujo cirkuliaciją, todėl raumenys gauna daugiau maistinių medžiagų ir deguonies. Tai atpalaiduoja raumenų įtempimą, mažina skausmą ir gerina jungiamųjų audinių elastingumą. Tad norint atsikvėpti po intensyvios darbo dienos, tereikia vakare pagulėti karštoje vonioje – visą tam reikiamą įrangą galite rasti adma.lt.