Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Rima Palijanskaitė. Ar reikalingos Lietuvai Vydūno sveikatingumo idėjos?(3)

Rima Palijanskaitė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-03-17 15:30:00

Lietuva Europoje pirmauja savižudybėmis, alkoholio suvartojimu, patyčiomis, smurtu prieš vaikus, emigracija. Taip ir gyvename: nesveikai, didelėje socialinėje atskirtyje, nuolat nerimaudami ir jau politikų pažadais beveik netikėdami. Šiuo metu siekiama pažaboti alkoholizmą, kas išties yra teisinga ir sveikintina. Tačiau ar politikai, pasitelkę išmintį, tam tikrų sričių žinovus, imsis analizuoti ir spręsti gilesnes girtavimo, smurto, savižudybių ir panašių problemų priežastis?

© VLMEDICINA.LT

Kita vertus, ar žalingais įpročiais nereiktų įvardyti ir tokių mūsų tautiečių įpročių kaip patologinis gobšumas, melas, korupcija, politikų arogancija ir abejingumas žmonių skurdui – visa tai gimdo piliečių neviltį ir abejingumą, moralinį degradavimą ir nusikalstamumą. Alkoholizmas yra ne tik pavienių žmonių problema, bet nesveikos visuomenės simptomas. Ar šalinant simptomus, bet negydant pačių ligų, galima tikėtis pasveikimo?

Medikų požiūris į įvairias priklausomybės formas ir psichologines problemas bei psichines ligas labai skiriasi, nes skirtingos jų vertybės. Kai kurie jų kelia abejones ir dėl alkoholizmo traktavimo liga – tai esą egzistencinių problemų pasekmė. Į psichikos sutrikimus medikai taip pat žvelgia skirtingai. Šių sutrikimų kai kurie medikai nelaiko „fiziologiniais smegenų sutrikimais“ ir pabrėžia, jog „psichiatriniai pacientai turi egzistencinių problemų, kurios negali būti išsprendžiamos gamtos mokslo metodais“ (1). Kai kurie psichiatrai „moksliškai tiria socialinės aplinkos įtaką ir bent jau kai kurias psichines paciento būsenas laiko socialinėmis problemomis“; socialiniai veiksniai laikomi svarbiais ir somatinių ligų vystymuisi.

Pasaulyje daugėja neurozių, depresijų, nerimo sutrikimų; kai kurie medikai prognozuoja, jog šios sveikatos problemos netolimoje ateityje ligų sąraše užims pirmaujančias pozicijas, nors jos yra dominuojančių ligų sąraše ir šiandien. Kai kurie mokslininkai siūlo į šias problemas žiūrėti kitaip. Hermeneutiniu požiūriu, „nerimas, neviltis ir depresija, yra tiek pat svarbios asmenybės galimybėms, kaip adrenalinas organizmo veiklai“. (2) Pasirinkęs vaistus žmogus neišsprendžia savo egzistencinių problemų, todėl gydyti vaistais iš esmės reiktų tik tada, kai „nerimas ir depresija yra aiškiai patologiniai ir neegzistenciniai“. Sveikatos klausimus gvildenantys filosofai teigia: „Medicinai reikia permąstyti ir naujai apibrėžti savo tikslus ir vertybių sistemą“. (3)

Rima Palijanskaitė. Asmeninio archyvo nuotr.

Ar galėtų mums padėti Vydūnas? Ar galėtų jo patarimai padėti suvokti esmines visų minėtų negandų priežastis ir nubrėžti gaires, siekiant šias įsisenėjusias problemas spręsti, o ne imituoti (simuliuoti) jų sprendimą? Vydūnu mąstytojas pasivadino todėl, kad save laikė regėtoju – gebančiu žvelgti į gyvenimo reiškinių esmę. Visą savo gyvenimą ir darbus jis pašventė Lietuvai. Turbūt būtų sunku rasti valstybės gyvenimo sritį, apie kurią Vydūnas nieko nebūtų parašęs. Tačiau jau savo gyvenimo pusiaukelėje jis pergyveno, jog lietuviai jo pastangas menkai tevertina – jo dramų profesionalūs teatrai beveik nestatė, dažnai nepagrįstai buvo kritikuojami ir menkinami jo raštai. Mokslininkai yra pripažinę, jog tarpukaryje Vydūnas buvo nesuprastas. Sovietmečiu buvo nepriimtinas. Klausimas, ar Vydūnas yra suprastas šiandien, ar jį apskritai bent siekiama suprasti? Kalbama apie paminklo Vydūnui statymą Klaipėdoje, bet ar galėtų būti jam geresnis paminklas, nei mūsų pastangos rimtai įsiklausyti į jo įžvalgas, patarimus ir jais pasinaudoti, sekti jo idealais?

Vienas Vydūno rūpesčių buvo tautos žmonių sveikata. 2000-ųjų metų pavasarį, tuo metu dar tik kuriamo Klaipėdos universiteto Sveikatos fakulteto dekanas profesorius Algimantas Kirkutis kartu su Vydūno draugija organizavo pirmąją Vydūno konferenciją „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“. Šių metų kovo 17 dieną įvyks jau 18-oji konferencija. Paradoksalu, bet Vydūno vardo konferencija jau ne pirmą kartą vyksta Švyturio – „Švyturio“ alų reklamuojančioje – arenoje. Atvykusius į konferenciją pasitiks triukšminga mugė. Jau ne kartą pranešėjus buvo sunku klausyti dėl aplink vykstančio triukšmo ir netgi muzikos. Tai daugiau primena ne mokslinę konferenciją, bet komercinį ir viešųjų ryšių projektą.

Būtų pusė bėdos, jeigu čia būtų tiesiog švenčiamas Vydūno gimtadienis – įvertinus jo nuopelnus ir indėlį Lietuvos šiandienai ir ateičiai. Deja, Vydūno idėjos Klaipėdos universiteto medikų nesudomino. Iš esmės tik Vydūno draugijos dėka šiose konferencijose (vydūnistikos sekcijoje) buvo pristatomos Vydūno idėjos. Profesoriaus A.Kirkučio dėka Lietuvoje susidomėta ne Vydūno sveikatos filosofija, bet JAV praktika – pradėti kurti „gyvenimo būdo medicinos“ mokymo projektai. Profesorius yra Europos gyvenimo būdo medicinos organizacijos narys, atsakingas už Lietuvą.

Klausimas, kokia gyvenimo filosofija, kokiomis vertybinėmis nuostatomis remiasi ši medicina? Į žmogų Europos ir JAV mokslininkams žvelgiant kaip į biologinę mašiną ir socialinį gyvūną, dvasinės vertybės nepatenka į jų tyrimų lauką. Tačiau, anot medicinos filosofų, žmogus be dvasinio prado – jau nebe žmogus, o jo dvasinis negali būti priskirtas vien biologijai ar psichologijai. Tad kokios išminties – kokios „saulės“ galima parsivežti iš dvasines vertybes praradusios Europos ir JAV? Kažkada „saulę“ vežėme iš Maskvos (tada – ne savo noru), iš kur ją vežame šiandien? Vydūnas Europą kartą pavadino ligonbučiu; tai beveik tas pats, ką šiek tiek vėliau ištarė psichoanalitikas Karlas Gustavas Jungas, pabrėžęs, jog pasaulis yra „šizofrenijos būsenoje“.

Sužinojęs apie lietuvių medikų „gyvenimo būdo medicinos“ programas Vydūnas turbūt labai nustebtų ir paklaustų, kodėl lietuviai beždžionauja – taip jis yra pavadinęs nekritišką kitų tautų patirties ir idėjų kopijavimą. Išties, kodėl lietuviai nieko nekuria patys – remdamiesi savo kultūra ir savo sveikos gyvensenos korifėjais, jų išmintimi? Vienas jų – Vydūnas. Kodėl turėtume kopijuoti tolimų pasaulio pakraščių, pvz., amerikiečių, fanatišku pragmatizmu (materializmu) pagrįstas gyvenimo nuostatas, jų „gyvenimo būdą“? Ar jis išties artimas Lietuvai, ar jis pavyzdingas, siektinas? Šio to, aišku, pasimokyti, galima iš visų pasaulio pakraščių, juolab mums artimesnių šalių, bet argi neturėtų čia lemti savi – lietuviški „gyvenimo būdo“ švyturiai? Ar patys lietuviai negalėtų ir neturėtų pasiūlyti pasauliui kitokios – vydūniškos – gyvensenos principų, paties Vydūno gyvenimo būdą pateikdami kaip pavyzdį?

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau skelbia rengiantis „gyvenimo būdo medicinos“ specialistus. Jie „taptų jungiamąja grandimi tarp medicinos ir visuomenės sveikatos“ specialistų – mokėtų „diegti praktikoje šiuolaikinius sveikos gyvensenos principus, nustatyti rizikos veiksnius asmens sveikatai ir keisti jo gyvenseną“ (4).

Klausimas, ar išties reikia tiek „jungiamųjų grandžių“? Vydūnas pasakytų: kiekvienas turi būti pats sau gydytojas, ir pats sau kunigas. Tačiau amerikiečiai (ir juos kopijuojantys lietuviai) turbūt mano kitaip: žmonės visą gyvenimą išlieka neįgalūs mąstyti ir mokytis (sveikos gyvensenos vadovėlių ir konkrečių rekomendacijų nepakanka), todėl jiems visur reikia patarėjų – gyvenimo mokytojų. Kitas klausimas, kodėl žmonės tampa dvasiškai neįgalūs? Ir kodėl žmogaus dvasinio neįgalumo medikai ir politikai nelaiko didžiausia sveikatos problema, kurią reikia analizuoti ir spręsti? Kodėl šis neįgalumas nepripažįstamas kaip esminė žmogaus nesveikatos (psichologo A.Maslou žodžiais tariant – metapatologijos) faktas?

Šioje ir panašiose mokymo programose nekalbama ar beveik nekalbama apie sveikos gyvensenos pamatą – vertybes (vertybių psichologiją), vertybinę orientaciją įtakojančius socialinius ir kultūrinius veiksnius. Ar jose iš esmės kalbama apie žmogų ir gyvenimą apskritai? Jeigu ne – klausimas, kam ta žmogaus kūno (psichofizinė) sveikata, jeigu vertybių sumaištyje pasimetęs žmogus nebežino, ką su ja veikti? Dvasinė (moralinė) sveikata paliekama nuošalėje – tarsi romantikų kliedesiai. Tačiau Vydūnas rūpinimąsi vien kūno stiprumu ir jėga (besaikį sportą, kūno treniravimą, ypač agresyvių sporto šakų kultivavimą) yra pavadinęs goriliškumu, be to, taip esą išreiškiama šlovė fizinei jėgai (sureikšminamas kūnas).

Vydūnas, dažnai žmones raginęs kelti klausimą, kam žmogus gyvena šiame pasaulyje, aiškino, kodėl žmogus turėtų rūpintis savo sveikata. Bet šiuo atveju jis turbūt užduotų kiek kitokį klausimą: kam žmogui reikalinga (kūno) sveikata, ar žmogus viso labo – tik civilizuotas gorila?

Išties, kam ta sveikata tiems, kurie ja džiaugtis Lietuvoje jau nebesugeba: jaučiasi savo valstybėje nereikalingi, jaučiasi tarsi Niekas (kažkada tokie buvo pavadinti runkeliais)? Kam, nuolat oligarchų ir valdžios atstovų manipuliuojamiems, menkinamiems, skaudžiai po svečias šalis besiblaškantiems, nuskurdintiems piliečiams, nebesuvokiantiems savo gyvenimo tikslo bei prasmės, ta sveikata? Be to, laikomi savo valstybėje Nieku, jie sveiki ilgai ir negali išlikti. Kai kurie jų tampa savižudžiais, kiti – pavojingais plėšikais, kuriems kito žmogaus gyvybė irgi yra Niekas. Kokia jų sveikata mes rūpinamės, ir kokia viso to prasmė? Kokia sveikata rūpinasi dešimtys Visuomenės sveikatos centrų ir Visuomenės sveikatos biurų, ir ne tik jie? Viena labai aišku, kam sveikata reikalinga ciniškiems funkcionieriams, oligarchams ir valdininkams: kad mėgautųsi viskuo, ypač savo valia ir galia XXIa. įbaudžiavinant lietuvius – savo tautiečius. O kam sveikata reikalinga vergams bei skurdžiams – kad kurtų kuo didesnį valstybės BVP ir materialinę gerovę juos valdantiems? O kam ji – buduliui ar bėdų bei skurdo prispaustam, prošvaisčių nebematančiam ir nebenorinčiam gyventi nelaimėliui?

Vydūnas pasakytų: jeigu tautoje (valstybėje) paminamas žmoniškumas ir dvasinės vertybės, klesti neteisingumas ir patyčios, ji nesveika iš esmės. Jie nieko negali duoti žmonijai, todėl pasmerkta žlugti.

Vydūnas svarbiausiu dalyku laiko ne psichofizinę sveikatą, bet žmoniškumą (dvasinę sveikatą) – čia slypi gyvenimo prasmė ir viso ko esmė, kiekvieno žmogaus ir tautos (visos valstybės) sveikatos ir išlikimo pamatas. Vydūnas pradėtų nuo šių ir panašių klausimų. Tačiau ar tokius klausimus kelia JAV ir Europos medikai?

Taigi klausimas, kokiais autoritetais mes vadovaujamės ir kur mes einame, kol kas lieka atviras. Šiandien labai aišku, jog einama tikrai ne Vydūno keliu, ir tikrai ne į skaidrią būtį. Ir ne į sveiką gyvenseną. Politikai labai dažnai tik žaidžia – šūkiais ir gražiomis vėliavėlėmis. Ir vienkartinėmis akcijomis. Ir Vydūno vardu, jį eksploatuodami tarsi kokios gražuolės biustą. Reklamai tai labai tinka. Bet ką apie tai pasakytų Vydūnas?

Šaltiniai

1. Henrik R. Wulf, Stig Andur Pedersen, Raben Rosenberg. Medicinos filosofija: Įvadas. Vilnius: Charibdė, 2001, p.21.

2. Ten pat, p. 114.

3. Irayda Jakušovaitė. Medicina ir filosofija. Kaunas: Kauno medicinos universitetas, 2001, p. 80.

4. https://www.lsmuni.lt/lt/stojantiesiems/naujos-studiju-programos/


Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Nuomonė
skaityti komentarus (3)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų