Angliavandeniai: ar mažiau yra geriau?
Populiarėjant baltymų ir ketogeninei dietoms angliavandeniai (grūdai ir jų produktai, vaisiai, ankštiniai, bulvės) dažnai dalinai ar net visiškai išstumiami iš dienos meniu. Tai pagrindžiama tuo, kad angliavandeniai sąlygoja svorio augimą. Taip gali nutikti, jei jų bus valgoma per daug. Tačiau angliavandeniai žmogaus organizmui yra būtini.
Jeigu mityboje trūksta angliavandenių, gali sutrikti bendra medžiagų apykaita, ypač – baltymų apykaita. Trūkstant angliavandenių baltymai (mėsa, paukštiena, žuvis, pieno produktai) pradedami naudoti kaip energijos šaltinis.
Angliavandenių atsargas būtina „papildyti“ kasdien. Pažymėtina, kad angliavandeniai kaupiami glikogeno pavidalu kepenyse ir raumenyse. Šios atsargos yra išnaudojamos per 12-14 valandų (sportuojant – greičiau). Jeigu angliavandenių trūksta nuolat, glikogeno atsargos visiškai išnaudojamos, kepenyse pradeda kauptis riebalai, sutrinka kepenų funkcija. Tuomet energijos gamybai pradedami naudoti ne tik baltymai, bet ir riebalai. Ilgainiui tai rūgština organizmą (organizmo acidozė), nes vyksta riebalų oksidacija, ketoninių kūnų gamyba. Smegenims ima trūkti gliukozės.
Požymiai, rodantys, kad Jūsų organizmui gali trūkti angliavandenių, yra šie:
nuotaikų svyravimai;
susikaupimo stoka;
sumažėjęs darbingumas;
mažas energijos lygis;
potraukis greitam maistui;
potraukis saldumynams;
dažnėja persivalgymo priepuoliai.
Jeigu pastebėjote išvardintus simptomus, atidžiai peržiūrėkite savo mitybos racioną. Gali būti, kad jame trūksta angliavandenių. Reikėtų rinktis vadinamuosius „geruosius“ angliavandenius ir jais papildyti savo gaminamus patiekalus. Tai rudieji ryžiai, ilgagrūdžiai ryžiai, avižos, grikiai, ankštiniai (pupelės, lęšiai, avinžirniai), viso grūdo miltai ir jų produktai, baltosios ir saldžiosios bulvės.
Susiję straipsniai
