Alternatyva autopsijai – radiologiniai tyrimai

Pomirtinis lavono skrodimas – autopsija – šiandien tampa vis didėjančia etine problema. Šio metodo vis dažniau atsisakoma, autopsijų kasmet ženkliai mažėja. Deja, šie reiškiniai turi ir neigiamų pasekmių: dažnai autopsija yra vienintelis metodas diagnozei ir tikrajai mirties priežasčiai nustatyti.

Duomenys – ne visai tikslūs

Britų mokslininkai iškėlė hipotezę, jog alternatyva autopsijai gali būti vis tobulėjantys vaizdiniai radiologiniai tyrimai – virtualios autopsijos - virtopsijos. Jais šiandien galima ištirti ir mirusio žmogaus kūną. Mokslininkai nuo 2006 iki 2008 metų ištyrė 182 mirusius pacientus. Jiems buvo atliekami pomirtiniai kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai, po to buvo atliekama autopsija. Visų tyrimų duomenis vertino nepriklausomi radiologai.

32 proc. kompiuterinės tomografijos ir autopsijos metu nustatytų diagnozių nesutapo. 43 proc. nesutapo magnetinio rezonanso ir autopsijos metodu tirtų atvejų. Vertinant abiejų radiologinių metodų rezultatus, diagnozės skyrėsi 30 proc. atvejų. Radiologai net 88 (42 proc.) iš 182 pacientų nerekomendavo atlikti autopsijos, tarp šių atvejų autopsija ir radiologiniais tyrimais patvirtintos diagnozės skyrėsi tik 16 proc. Dažniausios klaidos nustatant diagnozę vaizdiniais tyrimais pasitaikė pacientams, mirusiems nuo išeminės širdies ligos, plaučių tromboembolijos, plaučių uždegimo, pilvo organų ligų.

Dėkingi  patologams

Dėl šiuolaikinės medicinos pasiekimų medikai visų pirma dėkingi patologams. Ligų supratimas, jų optimalesni gydymo metodai, chirurgija nuo pat jos gimimo, anatomija – visa tai ir dar daug daugiau – skrodimų išdava nuo pat 3000 m.pr.Kr. Egipto faraonų balzamuotojų ir pirmųjų „tikrųjų“ mokslinių autopsijų Renesanse.

„Nė vienas automatizuotas tyrimas neatsakys, koks audinių tamprumas, sąaugų stiprumas, naviko kietumas, spalva. Antra – ir ypač svarbu – audiniai ne tik apžiūrimi, išmatuojami, pasveriami, bet ir paimami mėginiai mikroskopiniam tyrimui. Mikroskopinis audinių tyrimas šiuo metu jau atliekamas naudojant labai modernius dažymo ar net imunofluorescentinio žymėjimo metodus, jis neturi ir neturės alternatyvų. Mikroskopinio tyrimo neįmanoma automatizuoti“, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė gydytojas radiologas Algimantas Šimkaitis.

Skrodimų mažiau dėl objektyvių priežasčių

Skrodimų mažėja dėl objektyvių priežasčių – šiuo metu medicinos progresas dažniausiai leidžia nustatyti tikslią diagnozę žmogui dar esant gyvam, - teigė portalo konsultantas.

„Šiais laikais mikroskopiniai audinių tyrimai atliekami gavus nedidelius mėginius biopsijos, aspiracijos, abrazijos metu. Jei tai ne onkologija, o, pvz., aterosklerozė, šiais laikais jau pakanka tyrimų tiksliai ir laiku nustatyti diagnozę ir dažnai išgelbėti gyvybę, o jei įvyksta mirtis, tai dažniausiai būna aiški įsisenėjusi toli pažengusi žinoma liga. Skrodimai tikrai atliekami rečiau ir tik neaiškiais atvejais, ir visai ne dėl to, kad jie netenka prasmės. O patologams tai nereiškia darbo sumažėjimo – žymiai padaugėjus mikroskopinių tyrimų ir jiems sudėtingėjant autopsijos natūraliai nueina į antrą planą“, - sakė radiologas.

Kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai esą labai brangūs, pacientams jie atliekami tik gerai įvertinus indikacijas.

Virtopsijos – ne naujiena

Pomirtinės virtopsijos – radiologiniai mirusiųjų tyrimai – nėra naujas reiškinys. Jos jau seniai atliekamos rutiniškai, taip pat ir Lietuvoje. Jie dažniausiai atliekami teismo medicinoje, taip pat ir vėliau tiriant sudėtingas bylas.

Tobulėjant radiologų aparatūrai tampa įmanomi papildomi virtopsijos tyrimai, pvz. magnetinio rezonanso tyrimas. Tikrosioms virtopsijoms reikalingi erdviniai tyrimai – kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas su modernia rekonstrukcine programine įranga.

Virtopsijos atliekamos šiais tikslais: archyvavimas, autopsijos planavimas, tapatybės nustatymas, mirties priežasties nustatymas, sužalojimų charakteristika, įvykio aplinkybių atkūrimas.

Lietuvoje šie tyrimai atliekami Teismo medicinos institute esančiu tomografu, kai kuriais atvejais aparatūra „skolinamasi“ kitur. Pvz., D. Kedžio tyrimo atveju kūno kompiuterinę tomografiją ir galvos magnetinio rezonanso tomografiją atliko UAB „Tomografija“.

Beje, Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ruošiasi įsigyti daugiasluoksnį spiralinį kompiuterinį tomografą su darbo stotimi ir duomenų apdorojimu. Sausio 16 dieną paskelbtas viešasis konkursas jam pirkti.

Šaltinis

Underwood J et al. Post-mortem imaging and autopsy: rivals or allies? The Lancet, Volume 379, Issue 9811, 14–20 January 2012, Pages 100-102