Antradienis, 2024.04.23
Reklama

Ginekologų ir radiologų kovoje dėl pacienčių pralaimi moteriškumas(11)

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2013-04-16 00:10:05

Ginekologus korupcija kaltinantys radiologai priekaištauja, kad šie nenori prarasti gimdos miomas turinčių moterų ir todėl jų neinformuoja apie kitokį gydymo būdą – gimdos arterijų embolizaciją. Pasak specialistų, ši procedūra 95 proc. atvejų leidžianti moterims išsaugoti gimdą. Deja, dažniausiai pacientėms siūloma operacija arba hormoniniai preparatai.

Intervencinis radiologas Algimantas Šimkaitis sako, kad 95 proc. moterų galima taikyti gimdos arterijų embolizaciją. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Nepasakoja sąmoningai?

„Vakarų Lietuvos medicina“ ne kartą skelbė skaitytojų klausimus apie gimdos miomų gydymą, bet specialistai nė karto nepaminėjo embolizacijos. Pasidomėti šia procedūra privertė 41 m. Ramunės prašymas plačiau papasakoti apie miomų embolizaciją. „Kodėl gydytojai nieko nekalba apie tai? Kokių neigiamų pasekmių turi ši operacija ir ar ji praktikuojama Lietuvoje?“ – klausė moteris. Skaitytoja tikriausiai turėjo omeny, kad apie embolizaciją nekalba tie gydytojai, į kuriuos ji kreipiasi, nes intervenciniai radiologai, kurie ir atlieka tokią procedūrą, labai noriai apie ją šneka. Tačiau, jų teigimu, ginekologai esą sąmoningai apie ją nutyli.

Atliekant gimdos arterijų embolizaciją kirkšnies odoje padaroma nedidelė įpjova, pro kurią į arteriją įleidžiamas kateteris ir įstumiamas iki gimdos. Į arteriją, kuri ir maitina fibroidinį auglį (miomą), įšvirkščiamos smulkios smėlio grūdelių dydžio dalelės, kurios nutraukia kraujo tiekimą į auglį ir priverčia jį mažėti. Tokia pati procedūra atliekama ir kitoje gimdos pusėje esančiai arterijai.

„Embolizacijos - ne naujiena, šias perocedūras atliekame 6-7-i metai - tai kasdieninė mūsų, intervencinių radiologų, duona. Tai standartinis gydymo metodas, stabdantis kraujavimą, gydantis navikus, - portalui sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas Algimantas Šimkaitis. - Tik gimdos arterijų embolizacija kažkodėl išskirtinė ir labai retai atliekama.“

Atliekant gimdos arterijų embolizaciją kirkšnies odoje padaroma nedidelė įpjova, pro kurią į arteriją įleidžiamas kateteris ir įstumiamas iki gimdos. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Suinteresuotumas?

Anot radiologų, ginekologai pažangų gydymo būdą – gimdos arterijų embolizaciją „prisimena“ tik tada, kai „patys nesusitvarko“, iškilus komplikacijoms. Iš pradžių jie miomas linkę gydyti vaistais, jei nepadeda - taiko operacinį gydymą. Gerai, jei operaciją atlieka laparoskopiškai, bet kartais net išpjauna gimdą.

„Jei yra pasirinkimas – gimdos arterijų embolizacija ar gimdos pašalinimas, kodėl gi neembolizavus? Procedūra mažai žalojanti, jei nepadės, juk dar liks galimybė išoperuoti“, – stebėdamasis ginekologų suinteresuotumu pasilikti pacientes sau sakė A. Šimkaitis.

Rumunės už embolizaciją ir susimoka

Jei lietuvaitės net nežino apie nemokamą procedūrą, rumunės už ją noriai susimoka. „Neseniai kolega grįžo iš Rumunijos. Rumunija dar vargingesnė šalis nei Lietuva, ir visos tokios procedūros tiek valstybinėje, tiek privačioje įstaigoje yra visiškai apmokamos, bet gimdos arterijų embolizacijų atliekama labai daug. Veikia specialus privatus centras, skirtas vien tokioms procedūroms. Šiame centre moteris stebima ir prieš procedūrą, ir po jos, bet ginekologai beveik net nedalyvauja“, - pasakojo A. Šimkaitis.

Kodėl rumunės žino tai, ko nežino lietuvaitės? Gydytojas paaiškino, kad toje šalyje vyksta plati informacijos sklaida, kuri prieinama „visais kanalais“. „Pas mus irgi yra informacijos internete, įveskite į paiešką žodžius „miomos embolizacija“, ir rasite“, - tikino pašnekovas.

A. Šimkaitis „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino, kad apskritai ginekologinės embolizacijos Lietuvoje atliekamos nuo intervencinės radiologijos pradžios: „Centras buvo Kaune, ten pradėtos atlikti ir miomų embolizacijos, nors kaip gydymo standartą šią procedūrą Kauno klinikos pradėjo taikyti gal tik prieš dvejus metus, bet pasaulyje visa tai žinoma“.

Naudojamasi pacienčių neišprusimu?

Radiologas pabrėžė, kad chirurginio miomų gydymo metu dažnai išoperuojama ne tik gimda, bet neretai - ir kiaušidės. „Jei kiaušidės paliekamos, hormoninis stresas organizmui nėra toks ryškus, bet dažniausiai išoperuoja viską, tad šokas organizmui būna didelis, - kalbėjo gydytojas. – O 95 proc. miomų gali būti embolizuojamos. Ir po embolizacijų tik labai retais pavieniais atvejais gali tekti kartoti embolizaciją arba operuoti“.

Ar nėra rizikos, kad pasklidus informacijai moterys, kurioms per pastaruosius porą metų buvo pašalinta gimda, pradės kreiptis į teismus? „Jeigu tai teisėta, tai ką daryti? Jeigu, pavyzdžiui, aš vaiką partrenkiau pėsčiųjų perėjoje, gal bus ir nemalonu, bet turiu priimti realybę ir pripažinti savo kaltę. Ir šiuo atveju suprantu – esame kolegos, tačiau būkime „biedni“, bet teisingi. Reikia teisingai gydyti. Negali vyrauti interesai“.

 

Smėlio grūdelio dydžio dalelės neleidžia kraujagyslėms maitinti auglio ir šis sumažėja. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Nejaugi Lietuvoje nėra nė vieno ginekologo, kuris iš tikrųjų būtų toks sąžiningas ir galėtų pacientę nusiųsti embolizacijai? „Kol kas iki šios dienos tokio nesutikau. Gal tie visi sąžiningi tiesiog pacienčių neturi? – šyptelėjo A. Šimkaitis. - Mano geras pažįstamas, su kuriuo normaliai bendraujame, vis tiek neduoda pacienčių. Skambina, sako: „Mano pacientė grįžo iš Peterburgo, ją ten embolizavo. Ir ką aš ten echoskopuodamas turiu matyti?“ Tai aš klausiu, kodėl ta pacientė važiavo į Peterburgą. Jai neprieinama informacija, kad tai atliekama ir Lietuvoje“.

Atliekama trijuose miestuose

Gydytojas paaiškino, kad gimdos arterijų embolizacijos atliekamos trijose šalies gydymo įstaigose: Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Kauno klinikose ir Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. „Panevėžyje ir Kaune dirba tas pats specialistas, Vilniaus greitosios pagalbos ligoninėje dirba jaunas specialistas, teoriškai apmokytas atlikti šią procedūrą, bet manau, kad turbūt dar net nėra nė vienos atlikęs“.

Pokalbio metu radiologas prasitarė, jog yra tekę matyti moterų, kurios apie embolizaciją sužino po kitą dieną gimdos šalinimo operacijos. Galime įsivaizduoti, kaip jos turi jaustis.

Vardan savirealizacijos ir ligonių srauto?

Kolegai klaipėdiečiui antrino ir Sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikų Radiologijos klinikos invazinės radiologijos gydytojas dr. Andrius Pranculis. Šių procedūrų daktaras sakė irgi atliekąs tik pavieniais atvejais ir tik toms pacientėms, kurios pačios susiranda informaciją ir tiesiogiai kreipiasi į radiologus.

Kadangi A. Pranculis pritarė A. Šimkaičiui, esą ginekologai suinteresuoti išsaugoti pacientes sau, „Vakarų Lietuvos medicina“ pasidomėjo kauniečio nuomone, kas galėtų lemti tokį interesą. „Apie konkrečią naudą čia sunku kalbėti, bet realiai tai – viena iš ginekologų pagrindinių operacijų. Gal tai irgi turi kokią reikšmę. Tai konkurencija, bet ji gal turėtų būtų labiau pamatuojama racionalesniais dalykais, tariantis su ligoniu, o šiuo atveju ginekologai turi savo skyrius, o mes savo skyrių neturime. Jų rekomendacijos yra prieinamos pacientėms. Jei ligonė kreipėsi į ginekologą, ji juo ir tiki, - savo požiūriu dalijosi gydytojas. - Kiekvienas chirurgas ar ginekologas nori pats operuoti pacientę, pats spręsti, pats gydyti. Tai ir savirealizacijos siekis, ir baimė prarasti ligonius, ir netikėjimas pačios procedūros nauda.“

A. Pranculis irgi manąs, kad informacijos slėpimą apie vieną iš gydymo būdų galima būtų laikyti „šiokiu tokiu“ nusikaltimu prieš pacientes. „Teko būti Olandijoje. Ten medikai išleido rekomendacijas, kad ginekologas privalo rekomenduoti šį gydymą. Jis privalo – toks gydytojų susitarimas. Lietuvoje irgi privalu pateikti visą informaciją apie galimus gydymo būdus, bet ją galima tendencingai pateikti“, - pabrėžė pašnekovas.

Gydytojas užsiminė, kad JAV net vyko teisiniai procesai dėl to, kad moteriai buvo pašalinta gimda, ir ji tik po operacijos sužinojo apie embolizaciją.

Daktaras sakė kalbėjęs ir su klinikų ginekologais, bet pokalbiai Kaune pokyčių neįnešė, kaip ir Klaipėdoje: „Jie tam labai pritaria, žiūri labai teigiamai, bet nematė nė vieno paciento, kuriam embolizacija būtų pranašesnė prieš jų taikomą gydymą. Tad ir pacienčių jie arba neinformuoja, arba informuoja kryptingai, kad šis ne toks efektyvus“.

Miomų embolizacija nepopuliari

KUL Akušerijos-ginekologijos departamento vadovas dr. Algimantas Fabijonavičius portalui sakė, kad miomų turi apie 95 proc. moterų, o pagrindinis jų gydymo būdas – operacinis. Tiesa, operacijos atliekamos tik tais atvejais, kai kraujuojama, jaučiamas skausmas, kai didelė mioma spaudžia aplinkinius organus. Ne visų operacijų metų pašalinama gimda. „Pačią gimdą šaliname tik tais atvejais, kai moteris jau vyresnio amžiaus, turi daug miomų“, - sakė daktaras.

Per metus dėl miomų KUL atliekama apie 150 planinių operacijų. Gydytojas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek atvejų iš jų pašalinama gimda.

Paklaustas apie miomų embolizaciją A. Fabijonavičius atsakė, kad toks gydymo būdas taikomas retai, specialistai neturi patirties. „Ir pasaulyje tai nauja procedūra – gal tik kokie 5-6 metai, - sakė ginekologas. – Ji nėra populiari, dar nėra žinomi rezultatai, gresiančios komplikacijos“.

Ką A. Fabijonavičius atsakytų į radiologų kaltinimus, esą ginekologai pacientėms nesuteikia informacijos apie miomų embolizaciją? „O kas trukdo jiems patiems jas informuoti? – klausimu į klausimą atsakė daktaras. – Mes visada gydymą suderiname, sąmoningai neslepiame informacijos. Pasaulis dar net neturi patirties atliekant gimdos arterijų embolizacijas“.

Gydytojas paneigė ir radiologų teiginius, esą praradę miomų operacijas ginekologai netektų nemenkos savo darbo krūvio dalies. „Šios operacijos dažnos, bet ne pačios dažniausios“, - paaiškino portalo pašnekovas.

Naujovė turi ir pliusų, ir minusų

To paties departamento Nėštumo patologijos skyriaus vedėjas Vytautas Rauba, paprašytas išvardinti miomų gydymo būdus, paminėjo ir hormoninį, ir operacinį, ir gimdos arterijų embolizaciją. Kalbėdamas apie pastarąją pabrėžė, kad tai nauja procedūra – „medicinos priešakyje“.

Tačiau akušeris-ginekologas pabrėžė, kad sprendžiant, kokį gydymo būdą taikyti konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti į miomos dydį, jos augimą, gimdos kaklelio ir gimdos gleivinės būklę, ar nėra piktybinių pažeidimų.

V. Rauba pritarė radiologų mintims, kad skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas reikalingas.

Pašnekovas užsiminė, kad gimdos miomų pasitaiko ir nėštumo metu. Jei matyti, kad auganti mioma trukdys vaisiaus galvutei slinkti žemyn gimdymo metu, atliekamas cezario pjūvis ir operacijos metu pašalinama ir mioma. Tačiau neretai moterys ir gimdo, turėdamos miomų.

Teisininko komentaras

"Neužtenka pažeidimo – reikia įrodyti ir žalą, nes ne visada neteisėti veiksmai pridaro žalos", - sako advokatė Indrė Butvilė. Algirdo Kubaičio nuotr.

Advokatės Indrės Butvilės atsakymas į  klausimą, ar tokiu atveju, kai pacientei buvo išoperuota gimda, ir jai net nebuvo suteikta informacija apie galimą kitą gydymo būdą – gimdos arterijų embolizaciją, ji galinti prisiteisti žalos atlyginimą:

„Iš teisinės pusės viskas priklauso nuo to, ar tuo metu, kai pacientei atlikta operacija, gimdos arterijų embolizacija jau buvo žinomas ir pripažintas kaip tinkamas gydymo būdas. Jei tai buvo tik eksperimentinis gydymo būdas, tad kyla didelis klausimas dėl žalos. Kitas dalykas, net jei pažeidimą ir būtų galima įrodyti, tektų dar įrodyti, ar gydantis gydytojas atliko neteisėtus veiksmus, ar pacientei padaryta žala. Būtų keblu įrodyti žalą, jeigu pacientė, pavyzdžiui, jau nebejauna ir nebereprodukcinio amžiaus. Ir dar būtina įrodyti priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir žalos.Medicininėse bylose kaltę ir žalą įrodyti labai sudėtinga. Teismų praktikoje yra pasakyta, kad medicina labai sparčiai vystosi, ir gydytojai ne visada gali žinoti naujausias gydymo metodikas. Kita vertus, ar tikrai ta žala padaryta? Ar tikrai tokio organo, kaip gimda, pašalinimą galima prilyginti, pavyzdžiui, inksto pašalinimui? Todėl medicininės bylos yra be galo sunkios, ir viskas jose priklauso nuo ekspertų išvadų.

Tačiau jei gydantis gydytojas tikrai žinojo apie pripažintą gydymo būdą, bet apie jį neinformavo pacientės, pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą, kuriame teigiama, kad informuodamas apie gydymą gydytojas pacientui turi paaiškinti gydymo eigą, galimus gydymo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie pasekmes atsisakius siūlomo gydymo (6 str.). Bet neužtenka pažeidimo – reikia įrodyti ir žalą, nes ne visada neteisėti veiksmai pridaro žalos“.

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 2 / 5 (1). Jūs dar nebalsavote
(1)
skaityti komentarus (11)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Medikų trūkumui mažinti parengtas veiksmų planas
Siekdama mažinti sveikatos priežiūros specialistų trūkumą ir jų netolygų pasiskirstymą šalies regionuose, Sveikatos apsa...
Lietuvos medicinos darbuotojų dienos proga bus pagerbti nusipelnę šalies medikai
Minint balandžio 27-ąją – Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tradiciškai ap...
Personalizuotas mieloleukemijos gydymas Lietuvoje pritraukia ir užsienio pacientus
Kokios yra ūminės mieloleukemijos susirgimo priežastys, kaip liga pasireiškia, kaip gydomi ja sergantys žmonės? Apie tai...
Ikivėžiniai pakitimai gimdoje tyliai vystytis gali net dešimtmetį – kaip juos pastebėti laiku?
Gimdos kaklelio vėžys itin pavojinga būklė, kuri ilgą laikotarpį gali vystytis nepasireikšdama jokiais simptomais ir nes...
Sėklidžių vėžys – reta, bet pavojinga jaunų vyrų liga
Onkologinis susirgimas – diagnozė, kurią gali išgirsti ir jauni žmonės. Sėklidžių vėžys netgi vadinamas jaunų &nda...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų