Aguonų sėklos: ir skanu, ir sveika(1)

Aguonų sėklos (lot. Papaver somniferum, sanskritu Subidža, Khaskhasaphala) yra mažesnės nei 1 milimetras ir kilograme jų yra apie 3 – 4 milijonus.

Reklama

Visos aguonos dalys yra nuodingos, išskyrus sėklas. Aguonų sėklose ir jų aliejuje nėra opiumo ir jos plačiai naudojamos viso pasaulio kulinarijoje.

Visų rūšių  aguonų sėklos yra plačiai naudojamos kaip prieskonis kepiniams.  Įdaras į pyragus paprastai yra pagamintas iš smulkiai sumaltų aguonų sėklų, sumaišytų su sviestu arba pienu ir cukrumi. Aguonų sėklų beriama ir į miltinius gaminius. Kokios gi Kūčios bei  Kalėdos be kūčiukų ir aguonų pieno?

Aguonų sėklos yra labai maistingos, nesukelia alergijos ir rekomenduojamos nėščioms ar neseniai pagimdžiusioms moterims.

Aguonos yra plačiai auginamos visoje Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje ir Azijoje. Australija, Turkija ir Indija yra pagrindinės aguonų augintojos.

Istoriniai šaltiniai byloja, kad senovės graikai ypač gerbė žemdirbystės deivę Demetrą, padovanojusią žmonijai aguoną - augalą, malšinantį skausmus. Dėl to šios deivės statulos papėdę visada puošė aguonos, o jos žyniai nešiojo aguonų galvučių vainikus.

Graikai turėjo ir miego dievą - Hipnozą, o romėnai - Morfėjų, kurie vaizduojami rankose laikantys aguonų stiebus.

Populiari Ajurvedoje

Aguonų sėklos saldžios, žemės ir vandens elementų skonio. Jos puikiai subalansuoja vata tipo žmones.

Gydomosios aguonų sėklų savybės aprašomos daugelyje sanskrito raštų. Rašoma, kad jos mažina kosulį, padeda esant migrenai, subalansuoja kraujospūdį, padidina prakaito išsiskyrimą, malšina skausmą, ramina,  sustabdo viduriavimą. Aguonų sėklos mažina dantų skausmą, stabdo navikų plitimą, opų atsiradimą ir naikina karpas.

Aguonų sėklų dedama į mikstūras ir sirupus nuo kosulio. Jų nuoviru siūloma apraminti dantų ir ausų skausmus.

Ajurvedos tekstuose aprašomas viduriavimą stabdantis receptas: sauja lengvai paskrudintų aguonų sėklų maišomos kartu su karštais ryžiais, trupučiu druskos, ghi ir valgomos.

Ajurvedinė aguonų sriuba

Sudėtis: po aštuntadalį šaukštelio  pankolio sėklų, druskos, malto šafrano, maltų kardamono sėklų, ketvirtadalis šaukštelio aguonų sėklų, 1 arbatinis šaukštelis ghi.

Visus ingredientus sugrūdame grūstuvėje ar kavos malūnėlyje.

Sudedame į puodą ir užpilame dvigubu kiekiu vandens.

Viriname 20 minučių ir atvėsinus geriame.

Ši sriuba puikiai tinka esant viduriavimui, kurio priežastis - išbalansuota vata doša.

Aguona medicinoje

Medicinoje iš daugybės aguonose esančių alkaloidų naudojami tik keletas. Vertingiausias alkaloidas – morfinas, dažniausiai naudojamas kaip nuskausminamoji priemonė. Morfinu skausmai slopinami traumų bei chirurginių operacijų metu. Morfino leidžiama ir patyrusiems miokardo infarkto priepuolį. Morfinas sugeba nuslopinti beveik bet kokį skausmą, tačiau jis efektyviau malšina ilgalaikius, o mažiau – ūmius skausmus. Šiuo metu morfinu dažniausiai slopinami onkologinėmis ligomis sergančiųjų skausmai. Be to, morfinas malšina ilgalaikį kosulį, migdo, padeda įveikti nuolat persekiojantį baimės jausmą, stabdo pernelyg aktyvią skrandžio ir žarnyno veiklą, normalizuoja širdies ritmą.

Deja, prie morfino priprantama, nes tai ne tik vaistas, bet ir narkotinė medžiaga, žalojanti centrinę nervų sistemą bei visus vidaus organus.

Kitas medicinoje vartojamas alkaloidas yra omnoponas, kuris nėra tiek toksiškas kaip morfinas, tačiau prie kurio taip pat priprantama kaip ir prie morfino.

Aguonose esantis kodeinas slopina įsisenėjusį kosulį. Kodeinas naudojamas ir kaip skausmą malšinantis bei migdantis vaistas. Papaverinu, kurio sudėtyje yra aguonų ekstrakto, gydoma hipertenzija, stenokardija, bronchinė astma, migrena, cholecistitas, spazminis kolitas, šlapimo kanalų spazmai. Papaverinu raminama sudirgusi centrinė nervų sistema.

Aguonų ekstraktuose esantis morfinas gali sukelti alerginę reakciją, odos niežulį ir kita.