Izoliacija plintant virusui – iššūkis psichologinei sveikatai

Kylant vis didesniam nerimui dėl COVID-19 viruso plitimo Lietuvoje, daug žmonių renkasi izoliaciją: dirba iš namų, atsisako įprastų veiklų, hobių ir pan. Psichikos sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad tiek izoliacija, tiek kasdien girdimos žinios apie virusą nenumaldomai kelia grėsmę ir žmonių psichikai.

Reklama

Vadovaujamasi minios logika

„Tiek stebėdami aplinką, tiek bendraudami su klientais klinikoje pastebime, kad dėl COVID-19 plitimo ir sveikatos rizikos įvertinimo mechanizmų styliaus kylanti panika žmonėms sukelia trauminę patirtį. Ji pasireiškia tiek asmeniniu lygmeniu tiems, kurie su virusu yra susidūrę iš arčiau (pvz., lankęsi aukštos rizikos šalyse), tiek kolektyviniu – iš masinės komunikacijos priemonių kuriamų vaizdinių apie virusą,“ – sako „Asmens sveikatos klinikos“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Jonutis.

Jo teigimu, psichologai atkreipia dėmesį, kad nuolatinis susidūrimas su žinutėmis apie virusą ir bendravimas su nerimą patiriančiais žmonėmis skatina minios mąstymą. O minia nėra atskirų individų suma – ji greičiau atskiras super organizmas, turintis savo identitetą ir valią. Kylant masiniam nerimui dėl viruso, žmonės gali prarasti savo kaip individų savybes ir pradėti vadovautis minios logika, nors ji ir prieštarauja jų įprastam mąstymo ir elgesio keliui.

Izoliacijos keliami iššūkiai

Šiuo metu labiausiai rekomenduojama priemonė viruso plėtros ribojimui – saviizoliacija, karantinas. Vis dėlto izoliacija skatina nerimą, pyktį, o kartais – net tam tikrus trauminio streso simptomus.

„Būnant izoliacijoje labai svarbu neapleisti socialinių poreikių – siekio bendradarbiauti, būti išklausytam, informuotam. Taip pat reikia pasirūpinti tinkamu psichikos sveikatos palaikymu. Tie, kas įprastai lankosi pas psichikos sveikatos specialistą, šių vizitų turėtų nenutraukti ir rinktis konsultacijas nuotoliniu būdu, pvz., Skype, Zoom, Whatsapp ir kt. programėlėmis. Nuotoliniu būdu teikiama psichologinė pagalba yra labai panašiai veiksminga kaip ir susitikus gyvai. Taigi ir jaučiantieji didelį nerimą dėl COVID-19 paplitimo taip pat kviečiami konsultuotis su psichikos sveikatos profesionalais internetu“, – sako A. Jonutis.

Šiuo etapu psichologo konsultacijos gali padėti sumažinti streso reakcijas, mokyti kritiškai atsirinkti informaciją, paskatinti tinkamų sveikatos palaikymo įpročių formavimąsi ir palaikymą.

Kalbant su vaikais – aiški ir tikra informacija

Daugybė suaugusių dabar patiria iššūkį, kaip tinkamai apie virusą kalbėtis su vaikais – ypač kai dėl jo paplitimo uždaromos mokyklos, darželiai.

Psichologai rekomenduoja pirmiausia apsaugoti juos nuo klaidingos informacijos ir netinkamo jos interpretavimo. Tėvams geriausia pasirinkti vieną ar du momentus per dieną, kada jie kartu su vaikais žiūri naujienas ar ieško informacijos internete. Taip galima jiems realistiškiau paaiškinti susiklosčiusią situaciją, nukreipti dėmesį į pozityvius dalykus.

Svarbu, kad vaikai jaustųsi saugūs, dėl to jie turi elgtis taip kaip pridera jų amžiui: žaisti, kalbėti apie juokingus dalykus, mokytis kažko naujo. Taip pat svarbu, kad jie nematytų savo mamos ar tėčio išgąsčio. Galite bandyti jį slėpti, tačiau jei patys jausitės neramūs, vaikai tai pajus. Esant dabartinei situacijai vaikai turi būti su suaugusiais, kurie tinkamai reiškia meilę ir sugeba save kontroliuoti netgi stresinėje situacijoje.

Taip pat pasistenkite elgtis nuosekliai, nes vaikai labai pastebi neatitikimus. Pvz., jei sakote „Nėra ko bijoti“, bet pilną lentyną prikraunate maisto atsargų, vaikas gali jumis ir nepatikėti. O pasitikėjimas – svarbiausias dalykas, skatinantis vaiką jaustis saugiai.

Psichologų rekomendacijos psichinei sveikatai palaikyti

Pasak A. Jonučio, COVID-19 privertė žmones pasijausti pažeidžiamais. Bet būti pažeidžiamu – nereiškia būti bejėgiu. Žmonės gali patys valdyti savo streso reakcijas, baimę ir kitas kritinėje situacijoje kylančias emocijas. Jums gali padėti tokios rekomendacijos:

1. Rinkitės oficialius informacijos šaltinius. Kylant baimei ir iracionalumui, labai svarbu pasirūpinti savimi ir kiek įmanoma sumažinti susidūrimą su netinkamais, nepatikimais informacijos šaltiniais, netikromis naujienomis, nes jie tik toliau klaidingai maitina mūsų baimę.
2. Pasirinkite du momentus per dieną, kada tikrinsite naujienas, ir labai aiškiai apsibrėžkite, kokius informacijos šaltinius skaitysite.
3. Laikykitės sveikatos priežiūros ir higienos reikalavimų, plaukitės rankas muilu.
4. Nekeiskite savo rutinos. Kylant panikai svarbu laikytis to, kas tikra, žinoma, nuspėjama. Tęskite savo darbus ir laikykitės kasdienių įpročių tiek, kiek tik galite.
5. Fizinė sveikata ir buvimas lauke – labai svarbu geros psichinės sveikatos užtikrinimui. Įtampos „nukrovimas“ kažką veikiant padės užtikrinti geresnį nakties miegą.
6. Pakankamai ilsėkitės.
7. Reguliariai valgykite.
8. Kalbėkitės ir leiskite laiką su šeima ir draugais.
9. Savo nerimu, kylančiais jausmais dalinkitės su tais, kuriais pasitikite.
10. Kylant stipriam nerimui, kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus ir užsirašykite į nuotolinę konsultaciją.
11. Užsiimkite veiklomis, kurios padeda atsipalaiduoti: joga, autogeninėmis treniruotėmis, skaitymu, augalų priežiūra ir pan.

Plintant COVID-19 labai svarbu bendradarbiauti, kurti savitarpio paramos ir solidarumo kultūrą. Deja, kylanti panika tam tikrais atvejais pradeda skaldyti visuomenę, kas gali kliudyti efektyviam viruso plitimo stabdymui. Dėl to kiekvienam žmogui svarbu nepamiršti pasirūpinti psichine sveikata – tai padės išlikti ramiems ir bendradarbiaujantiems.