Grėsmės akivaizdoje: vaikai pirmiausia stebi suaugusiųjų reakcijas

Šiandien Lietuvoje paskelbtas oro pavojus daugeliui sukėlė nerimą, įtampą ir nesaugumo jausmą. Psichikos sveikatos specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose labai svarbu padėti vaikams jaustis saugiai, išlaikant ramų ir patikimą ryšį su suaugusiaisiais. 

„Didelis išgąstis, stresas ir nerimas tokiose situacijose yra normalus organizmo atsakas į grėsmę. Tačiau vaikai pirmiausia stebi ne naujienas, o suaugusiųjų reakcijas“, – primena Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai.

Anot jų, staiga atsiradęs nesaugumas, nerimas gali paveikti tiek emocinę, tiek fizinę savijautą – pasireikšti raumenų įtampa, padažnėjusiu kvėpavimu, sunkumais susikaupti. Todėl pirmiausia reikia pasirūpinti savo pačių emocine sveikata: riboti perteklinį ir vis pasikartojančių naujienų vartojimą, skirti laiko poilsiui, kvėpavimo pratimams, pokalbiams su artimaisiais ar kitoms raminančioms veikloms.

Ką svarbu pasakyti vaikui?

Specialistai ragina nevengti pokalbių su vaikais apie grėsmes ar nerimą keliančias situacijas. Jei suaugusieji nekalba, vaikai informaciją dažnai gauna iš socialinių tinklų ar bendraamžių – ji gali būti gąsdinanti ir klaidinanti.

Psichologai primena, kad vaikams saugumo jausmą kuria ne tobuli atsakymai, o stabilus, ramus ir pasiekiamas suaugęs žmogus.

„Jūsų ramybė – svarbiausia atrama vaikui. Vaikai mokosi ir vertina situacijas stebėdami ne žinias, o jus“, – sako Higienos instituto Psichikos sveikatos centro specialistai.

Svarbiausi patarimai tėvams:

• pirmiausia nusiraminkite patys. Vaikai labai jautriai reaguoja į suaugusiųjų emocijas. Pokalbį pradėkite tik tada, kai jaučiatės pakankamai ramūs.
• Paklauskite, ką vaikas jau žino. Leiskite jam išsikalbėti, nepertraukinėkite ir nesistenkite iš karto visko paaiškinti.
• Kalbėkite aiškiai ir pagal vaiko amžių. Venkite perteklinių detalių, dramatizavimo, bauginančių scenarijų ar papildomos informacijos, jei vaikas nerodo susidomėjimo ir jam aktualesnės kitos temos.
• Ribokite informacijos srautą. Nuolat rodomi vaizdai, garsai ar tiesioginės transliacijos gali stipriai didinti vaikų nerimą. Būkite atidūs, kiek vaikai gauna foninės informacijos iš televizijos, radijo ar kt.
• Pabrėžkite saugumą. Vaikams svarbu girdėti, kad suaugusieji žino, ką daryti, o jų saugumu rūpinasi atsakingos tarnybos.
• Išlaikykite rutiną. Įprasta dienotvarkė, valgymas, miegas ir bendras laikas kartu padeda mažinti įtampą.

Daugiau ir išsamesnių patarimų, kaip kalbėti su vaikai ir paaugliais rasite leidinyje „Kaip kalbėti su vaikais ir paaugliais apie karą“, kurį atsisiųsti galima svetainėje pagalbasau.lt. Svetainėje taip pat rasite informaciją, kur gauti profesionalią pagalbą, jei vaiko ar paauglio nerimas užsitęsia, stiprėja, jis tampa užsisklendęs.