Rimantas Petravičius: „Nėra universalių vaistų, maisto papildų ar žolelių“
Rimanto Petravičiaus gyvenime neįvyko nieko baisaus, jis neapsirgo sunkia liga ar nepatyrė staigaus prašviesėjimo, bet vieną dieną ėmė ir susidomėjo badavimu. Pabandė. Patiko. Pradėjo ieškoti informacijos, lankyti įvairius seminarus, kol vieną dieną kartu su bendraminte iš Peterburgo Irina Karpova įkūrė Natūralaus gydymo centrą. Ateinantį šeštadienį Rimantą pakvietėme į parodoje „Grožis ir sveikata“ mūsų portalo organizuojamą diskusiją „Nutukimo gydymas. Ką pasirinkti: dietą, sportą ar operaciją?“. Natūropatas ne tik išsakys savo mintis, bet ir vienam iš klausytojų dovanos nemokamą diagnostiką, konsultaciją, parinks vaistažoles savo įsteigtame centre.
Koks Jūsų Natūralaus gydymo centro idėjos pagrindas?
Mes vadovaujamės holistiniu požiūriu į žmogų. Svarbu ne tik maisto papildų ar vaistažolių vartojimas, dėlių dėjimas ant kūno, bet viso organizmo funkcijų atkūrimas. Ir su žmogumi bendraujame ne 15 minučių. Pirmasis susitikimas užtrunka valandą, į tai įeina ir arbatos gėrimas. Beje, žmonės labai nustemba išgirdę pasiūlymą atsigerti arbatos (šypsosi).
Tad ar gydote, ar kaip kitaip vadinate tai, ką darote?
Taip, gydymas... Žmogus ateina pas gydytoją ir sako: „Išgydyk mane“. Gal ir taip, gal jam ir reikalingas gydymas, bet, kita vertus, žmogus turi pats save gydyti. Ir vis dėlto gydo Dievas. Mes, atsižvelgdami į sutrikusias žmogaus funkcijas, galime tik jam patarti, nukreipti jį, kaip ir kiek dirbti, ilsėtis, ko negalima daryti, ką jam valgyti bei gerti ir ko - ne. Galbūt žmogus dar nejaučia fizinio skausmo, bet jo kūnui jau reikalingas pastiprinimas. Kai organizmo funkcijos sutrinka, o mes nieko nedarome, tada pagaliau ir prisišaukiame skausmą. Tačiau mes nenorime gydyti, žmogus privalo suvokti, kad pats yra atsakingas už savo kūną, gyvenimą, kurį jam davė Dievas. Svarbiausia - tinkamai maitintis, tinkamai gyventi ir tinkamai dirbti, ilsėtis.
Yra vienas universalus tinkamos mitybos kelias ar kiekvienam – individualus?
Niekada neturime nei universalių maisto papildų, nei vaistažolių. Paimkime kad ir tokį pavyzdį: vienas, išgėręs kavos puodelį, tuoj pat eina miegoti, kitas – dirbti. Norint tuo įsitikinti nereikia net specialių mokslinių tyrimų. Ir Jadvygos Balvočiūtės vaistažolės geros, bet jei jas parinktume kiekvienam individualiai, jos veiktų dar geriau ir efektyviau.
Jei kalbėtume apie mitybą, aišku, yra bendra nuostata – mažiau valgyk, mažiau ir sversi. Iškrovos dienos kartą per savaitę taip pat tinka beveik kiekvienam. Bet, pavyzdžiui, organizmo valymas, geriant vandenį su druska ir atliekant tam tikrus pratimus – ne visiems. Kitam vien nuo druskos skonio pasidarys bloga. Vieni maisto produktai ar žolelės tinka charakteriui suaktyvinti, kiti – nuslopinti. Onkologiniams ligoniams taip pat ne bet koks maistas tinka, bet į arbatas jiems tinka įdėti šiek tiek nuodingų žolelių, bet tai turi daryti tik patyręs specialistas.
O kaip tinkamai dirbti, ilsėtis? Irgi stebuklingų receptų nėra?
Man patinka toks vienas posakis: vyrui pakanka šešių valandų miego, moteriai – aštuonių, o kvailiai miega kiek nori. Taigi, tai labai individualu (juokiasi).
Man užtenka 4 ar 5 valandų miego. Pavyzdžiui, šiąnakt miegojau 4 valandas, nes ruošiau augalų šaknis. Be to, dar ir nevalgau šią savaitę. Apskritai vasarą tenka miegoti mažiau, nes renku vaistažoles, daug dirbame. Mūsų organizmas taip jau sutvertas, kad žiemą kaupia riebalus, daugiau miega, taip pasiruošdamas pavasario ir vasaros darbams.
Minėjote, kad ruošėte augalų šaknis. Papasakokite, kas tai per procesas.
Žmonės neretai stebisi, kodėl augaliniai preparatai tokie brangūs, bet juos paruošti yra nelengva. Liepą ir rugpjūtį eidavome miegoti antrą, trečią valandą nakties. Tai sudėtingas procesas: pirmiausia šviežias šaknis nuvalome, paskui šiek tiek parauginame, ištraukiame veikliąsias medžiagas. Taip gaunasi žolelės skystu pavidalu. Šią receptūrą atsivežėme iš Maskvos. Kiek man žinoma, Lietuvoje mes vieninteliai taip ruošiame šaknis.
Ar šviežių šaknų paruoštas tirpalas efektyvesnis nei džiovintų žolelių arbata ar nuoviras?
Žalios šaknys – pusiau gyvos. Mokslinių tyrimų nėra atlikta, bet teko girdėti, kad jose pasilieka daugiau veikliųjų medžiagų nei džiovintuose augaluose.
Užsiminėte, kad šiuo metu badaujate. Žinau, kad tai darote ne pirmą kartą. Kodėl?
Aš esu linkęs eksperimentuoti. Badauju ne dėl to, kad išsigydyčiau kokią ligą. Ne kartą esu badavęs ir po mėnesį, bet jokiu būdu neraginu kitų sekti mano ar kitų pavyzdžiu. Neparuošęs organizmo kitas po tokio badavimo gali išvažiuoti ir į reanimaciją. Aš badaudamas pats pasidarau kompiuterinę diagnostiką – turiu specialią aparatūrą. Šios savaitės mano parodymai iš esmės yra geri. Kodėl badauju? Norisi išmėginti savo galimybes. O jei, pavyzdžiui, įvyktų žemės drebėjimas? Tektų kelias savaites išbūti be vandens, tamsoje, drėgmėje. Žmogus, kuris tam pasiruošęs ir kūnu, ir dvasia, ištvers be vandens ir savaitę, ir dvi. Mes per daug saugome save. Dabar žiemos dar nėra, o žmonės vaikšto su žieminėmis striukėmis, žieminiais batais, kepurėmis. Jie savęs nemyli! Pamačiau ūkanotą rytą einančias gatve dvi moteris. Viena – su kepure, žiemine striuke, o kita – su megztuku, atviru kaklu, ir matyti, kad jai gera. Arba – eina tėvas su marškinėliais, motina – su megztuku, o vaikai dvynukai su striukėmis ir kepurėmis. Tai kodėl tėvai neapsirengia striukių? Senais laikais kaime žiemą lakstydavome po sniegą su „lakierkomis“ ir nesirgome. Pernai savo mamą, sergančią bronchine astma, pervedžiau basą per sniegą, tai žmonės manė, kad ji tuoj susirgs plaučių uždegimu, bet nieko nenutiko, nes darėme tikslingai. Kiemą labai greitai apėjome, grįžęs į kambarį jai paruošiau karštą vonelę. Pavyzdžiui, aš žiemą maudausi, bet vos pajutęs, jog jau šalis bado, iš karto lipu lauk. Apskritai, jei 2-3 minutes pagulėsime nuogi ant sniego, nieko nenutiks, bet jei vaikščiosime per šaltį šlapiais batais, jau susirgsime.
Kadangi kitą šeštadienį parodoje dalyvausite mūsų portalo rengiamoje diskusijoje apie nutukimo gydymą, pakalbėkime apie nutukimo priežastis.
Jų – begalės, kaip ir bet kokios kitos ligos. Tai ir nemeilė sau, savęs neprižiūrėjimas, įprotis daug valgyti, mažai judėti, gali būti ir paveldimumas, ir hormoniniai sutrikimai. Manau, nė vienas neatsakys, kodėl vienas ar kitas storas. Tyrimai gali parodyti sutrikusią hormoninę veiklą, bet kas pasakys, kad jis būtent dėl to ir storas? Žmogaus organizmo visų ląstelių sistema turi veikti gerai. Galbūt mes tik akcentuojame nutukimą ar kažką kitą, bet viskas yra susiję. Mūsų centre atliekami specialūs masažai, atsižvelgiant į moterų menstruacinį ciklą bei Mėnulio kalendorių, bet rezultatus žmogus pajunta tik po dviejų savaičių.
Daugiau nebeklausinėsiu, kad liktų intrigos diskusijai. Ačiū už pokalbį ir iki susitikimo parodoje „Grožis ir sveikata“ spalio 13 d. 17 val.
Kalbino Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt
Susiję straipsniai
