Griuvimo rizika – vyresnio amžiaus žmonių problema

„Griuvimas – viena iš aktualiausių šių dienų vyresnių žmonių problemų, – pastebėjo Kretingos visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Karolina Skominienė. – Griuvimų pasekmės gerokai sutrikdo žmonių sveikatą, didina socialinę izoliaciją ir pablogina gyvenimo kokybę, o griuvimų padaryta žala visuomenei yra didelė ne tik dėl fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių, bet ir dėl finansinių išlaidų“.

Reklama

Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pasidalino patarimais, kaip išvengti griuvimų, kokia jų profilaktika ir ką senjorams reikėtų daryti, norint sustiprinti sveikatą.

Senjorams, turintiems didesnę riziką griūti, rekomenduojama naudotis pagalbinėmis priemonėmis – lazda ar vaikštyne.

Griuvimų dažnumas ir pasekmės

Specialistės pastebėjimu, bent vieną kartą per metus pargriūna nuo 30 iki 60 proc. vyresnio amžiaus žmonių ir šis dažnumas kartojasi žmogui senstant. Tačiau yra šalių, kur šie skaičiai – kur kas mažesni ir tesiekia 14–34 proc.

Kodėl griūti – blogai?

Dėl griuvimo patirtų sužalojimų sutrinka sveikata, sumažėja mobilumas bei savarankiškumas, neretai tenka gydytis ligoninėje, blogėja psichologinė sveikata. Literatūros duomenimis, nuo 11 iki 30 proc. griuvusiųjų susižaloja, dažnai tai būna odos nubrozdinimai, kraujo išsiliejimai, sausgyslių patempimai, žaizdos, kaulų lūžiai, iš kurių patys grėsmingiausi sveikatai yra šlaunikaulio viršutinės dalies lūžiai.

Dažnai griuvimai įvyksta artimoje aplinkoje: namuose (71,8 proc.), vonios kambaryje (2,4 proc.), keliantis iš lovos (14,3 proc.), taip pat – nereti ir griuvimai lauke (28,3 proc.), kuriuos nulemia blogas oras, slidžios dangos.

Griuvimų priežastys

„Kaip reikėtų išvengti griuvimų? Visų pirma, reikia perprasti jų priežastis, – teigė K. Skominienė. – Griuvimą įprastai nulemia ne vienas rizikos faktorius. Ir kuo daugiau jų veikia, tuo didesnė tikimybė nukristi ir patirti traumas“.

Griuvimų priežastys gali būti nesaugi aplinka, su amžiumi susijusios ligos, vartojamų vaistų poveikis.

Dažniausiai pasitaikantys pavojingi aplinkos veiksniai: blogas apšvietimas, slidžios grindys, nepritvirtinti, suplyšę kilimėliai, stori kilimai, už kurių lengva užkliūti, laiptai be apsauginių turėklų, slidūs, aplūžę ar per aukšti laiptai, slidžios vonios ar tualeto grindys, slidi vonia, nėra atraminių turėklų, atramų, miegamajame – per aukšta ar per žema lova, vaikščiojama kambariuose tik su kojinėmis, dėl ko galima staiga paslysti, per slidžios ar atplyšusios šlepetės, nepritaikyta sezonui avalynė, per ilgi rūbai, už kurių galima užkliūti, lauke – slidus grindinys, slidus ar nelygus takelis, laiptai.

Su amžiumi susiję veiksniai (ligos, negalavimai) – tai senatviniai eisenos ir pusiausvyros pakitimai, sumažėjusios jutiminės funkcijos. Senstant blogėja regėjimo aštrumas, lėtėja reakcijos greitis, didėja kūno svyravimas, sumažėja raumenų jėga, sąnarių judrumas. Paūmėjusios lėtinės ligos ar ūmus negalavimas gali gerokai pabloginti bendrą bei funkcinę būklę ir padidinti griuvimų riziką. Dažnesnės ligos ir būklės, galinčios turėti įtakos griuvimui, yra: katarakta, glaukoma, demencija, Parkinsono liga, širdies ir kraujagyslių ligos, galvos svaigimas, osteoporozė, artrozės, pėdų problemos, aritmijos, per mažas skysčių vartojimas, menka, nevisavertė mityba.

Griuvimų profilaktika

Griuvimų profilaktikos pagrindinis tikslas yra mažinti griuvimų sukeltas pasekmes ir dažnį. „Pirmiausia reikia išsiaiškinti ir koreguoti vidinius su sveikata susijusius rizikos veiksnius. Svarbu atkreipti dėmesį į lėtines ligas, trikdančias eiseną ir pusiausvyrą. Svarbu pasirūpinti visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu. Tikrintis dėl kaulų osteoporozės ir rūpintis osteoporozės profilaktika – papildomai vartoti kalcio ir vitamino D. Atkreipti dėmesį, ar eisena stabili, ar pusiausvyra gera. Labai svarbu reguliariai mankštinantis, stiprinti raumenis ir judesių koordinaciją, pusiausvyrą“, – patarė K. Skominienė.

Antra – būtina išsiaiškinti ir koreguoti išorinius veiksnius. Senjorams, turintiems didesnę riziką griūti, rekomenduojama naudotis pagalbinėmis priemonėmis – lazda, vaikštyne. Labai svarbu pasirūpinti tinkama ir saugia avalyne. Avalynė turi būti žieminė, neslystančiais padais. Būtina pasirūpinti saugia aplinka namuose: ar yra slidinėjančių, atplyšusių kilimų, besimėtančių daiktų ant žemės, ar prie laiptų yra turėklai, ar laukiniai laiptai – apledėję. Pasirūpinti, kad namuose dėvimos šlepetės nebūtų atplyšusios.

K. Skominienė informavo, jog Kretingos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras yra parengęs „Griuvimų prevencijos“ programą, kurioje kviečia dalyvauti senjorus.

„Prevencinės programos metu mokysime, kaip apsisaugoti nuo griuvimų, mankštų metu – kaip stiprinti fizinę būklę. Per mankštą, atliekant tikslinius pratimus, ne tik stiprinsime raumenis, bet ir gerinsime kūno pusiausvyrą, laikyseną. Įrodyta, jog fiziškai aktyvūs senjorai patiria gerokai mažiau traumų“, – paaiškino K. Skominienė.