Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) pirmąjį šių metų pusmetį nepageidaujamų įvykių užregistruota pusantro karto mažiau nei per tą patį laikotarpį 2020 m., – praneša Higienos institutas.
Per pirmuosius šių metų šešis mėnesius užregistruoti 1045 (ligoninėse – 966, ambulatorines paslaugas teikiančiose ir kitose ASPĮ – 57, socialinės globos namuose – 22), o 2020 m. – 1621 nepageidaujamas įvykis. Apie juos pranešė 36 ASPĮ (tarp jų 15 ligoninių) iš daugiau nei 3,5 tūkst. įstaigų, turinčių licenciją vykdyti asmens sveikatos priežiūros veiklą.
Daugiausia nepageidaujamų įvykių susiję su pacientų priežiūra, 44,3 proc. – pragulos ir pacientų griuvimai. Pastarųjų priežastis dažniausiai ne sveikatos specialistų veikla, o paciento charakteristikos (vyresnis amžius, lėtinės ligos ir pan.).
2019–2020 m. nepageidaujamų įvykių stebėsenos rezultatai rodo, kad užpernai užregistruoti 2666, pernai – 3042 nepageidaujami įvykiai. 2019 m. nepageidaujamų įvykių stebėseną vykdė 140, 2020 m. – 275 ASPĮ. Vis dėlto pažymėtina, kad apie 50 proc. šių ASPĮ neužregistravo nė vieno nepageidaujamo įvykio. Ligoninių rodiklis 2020 m. (užregistruotų nepageidaujamų įvykių skaičius, tenkantis 10 tūkst. lovadienių) svyravo nuo 0 iki 36,1.
Nepageidaujamų įvykių stebėseną galėjo paveikti COVID-19 situacija, turėjusi įtakos planinių paslaugų apimtims ir nuotoliniu būdu teikiamų paslaugų skaičiui. Pastebėtina, kad panaši situacija buvo ir 2019 m., bet tada šių įvykių registruota daugiau, palyginti su 2021 m. Mažas užregistruotų įvykių skaičius ir dideli jo netolygumai (nuo 1 iki 650) atskirose ASPĮ atspindi nepakankamą pacientų saugos kultūros brandą ASPĮ, kurią gerinant turėtų prisidėti ir ASPĮ administracija.