Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Audronė Pašilytė: „Kuo žmogus mažiau saulės pamatęs, tuo jo kūnas labiau išbadėjęs“

Ligita Sinušienė | 2012-10-20 00:07:18

Atidarai stiklo duris ir patenki į pilną saldžių kvapų pasaulį, kuriame kas žingsnis – deganti žvakė, grindų pakraščiai, palangės ir kiekvienas kampelis, leidžiantis priglausti didelį  ar mažą žinomos arba nesuprantamos paskirties daiktą, nukrautas ryškiaspalviais gėlių žiedais, šakelėmis, smilkalais, skulptūrėlėmis. Šį kontrastingą spalvomis pasaulį vienija švelnus, kažkoks nežemiškas balsas, papildantis plastiškus jo savininkės judesius. Tai visai netoli miesto centro įsikūrę Klaipėdos jogos namai.

 

Audronė Pašilytė
"Jogos asanos negali teigiamai neveikti žmogaus savijautos", - sako Audronė Pašilytė.

 

Nuo šešerių - baletas

Šių namų šeimininkė – Audronė Pašilytė, pati sukūrusi kiekvieną kampelį. Todėl pirmas klausimas natūraliai iškilo, ar patalpos nuomojamos. Nes akivaizdu, kad originalus sienų dekoras negalėtų tikti niekam daugiau – tik rytietiška filosofija alsuojantiems namams (įstaiga pavadinti neapsiverčia liežuvis). „Tai mūsų nuosavybė“, - sako šeimininkė ir pokalbį pradedame nuo ekskursijos. Prieš tai Audronė straipsnio autorę pavaišina vieno kąsnio sumuštinukais – juoda duona su mango minkštimu, apibarstyta juodąja druska. Kiaušinio skonio. Taip, taip, skonis – virto kiaušinio. „Puiki alternatyva vegetarams“, - šypsosi moteris.

Kaip Audronė atrado jogą? „Visą savo gyvenimą labai norėjau sportuoti. Baletas ir gimnastika buvo man gyvenimo būdas, - atsakymą pradeda jogos mokytoja. – Baleto mokytis pradėjau nuo šešerių. Jei gaudavau kokį prastesnį pažymį ir tėtis liepdavo mokytis ir dėl to praleisti treniruotę, verkdavau taip, kad jis neištverdavo ir nusileisdavo“.

Jogos elementai – ir choreografijoje

Moteris nugrimzta į prisiminimus, kaip jai patikdavę stovėti prie lazdos ir šlifuoti judesių plastiką. „Galbūt kiekvienas gimstame pagal tam tikrą programą, manoji - joga“, - svarsto A. Pašilytė, atkreipdama dėmesį, kad prabėgus daugeliui metų sužinojo, kad ir balete netrūko jogos elementų.

Tiesa, baigusi mokyklą Audronė nestojo į išsvajotą choreografiją – artimieji atkalbėjo, tad pradėjo studijas Klaipėdos medicinos mokykloje. Mokėsi labai gerai, baigė tik su vienu ketvertu penkiabalėje sistemoje, bet baleto neapleido. Dirbusi ir vienoje uostamiesčio laboratorijų, A. Pašilytė neatsispyrė kauniečio baletmeisterio kvietimui dirbti Kaune. Čia Audronė susipažino su moderniuoju šokiu, kuris, anot jos, turi „truputį gimnastikos, truputį baleto, truputį jogos“. Pamačiusi, kad negali gyventi be šokio, moteris grįžo į Klaipėdą įgyti choreografo specialybės.

Į jogą – per nugaros skausmus ir knygą

Vis dėlto šalia Audronės nuolat buvo ne tik šokis, ir ne tik joga, bet ir aistra moliui. Šokėja neatsispyrė šiai aistrai ir išmoko žiesti, vienetinius kūrinius tiekdavo Vokietijoje ir Austrijoje. „Užsienio pirkėjas toks inteligentiškas, taip vertinantis rankų darbą, tad 10 metų net buvau visai palikusi choreografiją ir pasinėrusi į šį darbą, - prisimena portalo pašnekovė. – Pamiršau sveikatą, pradėjo skaudėti nugarą, išsivystė radikulitas. Iki tol maniau, kad sveikatos turiu šimtui metų į priekį, bet paaiškėjo, kad klydau. Pradėjau lankyti masažus, supratau, kad turiu grįžti prie savo šaknų“.

Paskutinį kartą Audronė išvyko pristatyti savo darbų į kalėdinę mugę Vokietijoje, o kartu važiavo jaunas

menininkas, įsimetęs į kelionę knygą apie jogą. Audronė irgi pasičiupo ją paskaitinėti, sklaidydama puslapius vieną po kito galvojo: „Kaip paprasta! Padarai pratimą, pakvėpuoji – paprasčiau nei choreografijoje“.

Knygos savininkas choreografei neatsitiktinai pasiguodė, kad niekaip nepavyksta atlikti vienos ar kitos jogos asanos. „Aš supratau, kad kaip ir choreografijoje, iš pradžių būtinas apšilimas“, - pasakojo moteris.

 

Audronė Pašilytė
Klaipėdos jogos namų mokytoja sako, kad meditacija ir joga atveria platesnį žvilgsnį į aplinkinį pasaulį. Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Paskui jau ir grįžus į Klaipėdą, Audronės padedama, bendraminčių grupelė visą mėnesį atliko jogos asanas. Beveik kasdien. Nejučiomis moteris ir atsidavė vien šiai veiklai, kuriai buvo tartum iš šono ruošiama nuo pat vaikystės. Dar iki pažinties su lemtingąja knyga A. Pašilytė domėjosi ezoterine literatūra, bet pradėjus praktikuoti jogą, tartum viskas stojo į savo vietas. Liovėsi skaudėti nugarą, dingo ir radikulitas.

Asana – dešimtoji dalis to, kas reikšminga

Ir į jogos praktiką Audronė žvelgia giliai: „Pati asana – tik dešimtoji dalis to, ką turime nuveikti prieš ją ir po jos. Mes gi visi pilni stresų. Nukrenta daiktas ant grindų, vaikas išsigandęs šokteli krūpteldamas. Emociniai išgyvenimai lieka užrašyti mūsų kūne, ir lygiai taip pat fiziniai pojūčiai palieka pėdsaką emocijose. Juk maudymasis, vaikščiojimas basomis po šiltą smėlį, molio minkymas rankomis sukelia džiaugsmą, teikia malonumą, tad ir jogos asanos negali teigiamai neveikti. Ir kuo žmogus mažiau saulės yra palydėjęs, kuo mažiau kalnų pamatęs, tuo jo kūnas labiau išbadėjęs. Ir akims, ir klausai reikia teigiamų emocijų“.

Jogos namų šeimininkė sako, kad pakeitusi gyvenimo būdą pradėjo kitaip žvelgti į aplinkinius, pastebėti gamtos stebuklus: „Norisi dažniau nueiti prie jūros, pakvėpuoti, būti kuo arčiau gamtos. Žmonės, augalas, gyvūnai, kalnai, akmenys – visi turi vieną bendrą žemės aurą. Ir ji turi būti šviesi. Aurą pašviesinti galima atliekant meditacijas“.

Meditacija yra visur

Moteris atkreipia dėmesį, kad rūpesčių apimti žmonės nebemato to, kas yra šalia, nebesugeba atsigerti iš geros gertuvės – šviesos, grožio gamtoje harmonijos. „Meditacija yra visur: pasižiūri į vėjo supustytas kopas – jose tikra išmintis. Po penkiolikos metų jogos praktikos  saulei besileidžiant pamatai debesy vaivorykštę,  aplinkui vaikšto žmonės nuleidę galvas ir nemato! – šypsosi Audronė. -  Kai pradedi užsiminėti joga, plačiau praregi. Pradedi patirti visai kitus pojūčius: pradedi kitaip uosti kvapus, nebegali kai ko valgyti. Matyt, jogos užsiėmimo metu prasideda organizmo derinimasis. Prisimenu, kaip pradėjusi praktikuoti jogą miesto aikštėje pajutau tokį keistą ir labai bjaurų kvapą. Pamačiau, kad žmonės valgo dešreles. Nuo to karto mėsos nebevalgau“, - pasakoja.

Jogos mokytoja sako per savo vedamus užsiėmimus nepropaguoja vegetarizmo, bet klausosi, kaip patys mokiniai dalijasi savo patirtimi. „Net vaikai pasakoja, kad po jogos pamokos labai nori ko nors  gaivaus – kokio nors vaisiaus“, - sako Audronė, vedanti užsiėmimus ne tik suaugusiesiems.

Tik trupiniai nuo indų jogų stalo

Ir pati ne visas jogos paslaptis A. Pašilytė gauna atskleistas kitų mokytojų. „Esu girdėjusi, kad tikrieji indų jogai žmonijai duoda tik trupinius nuo savo stalo“, - sako moteris.

Ne viską tą patį galime daryti mes, gyvenantieji daug atšiauriau. Pavyzdžiui, žaliavalgystė, pasak pašnekovės, tinka indams, kurie visus metus maitinasi saulės energija, bet ne lietuviams: „Mums, šiauriečiams, reikia šiltų gėrimų, imbiero“.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų