Penktadienis, 2024.07.19
Reklama

Žuvis gali būti ne tik skani, bet ir pavojinga

2012-03-05 12:35:22

Žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų. Žuvies baltymus lengvai pasisavina žmogaus organizmas. Niekas neabejoja ir naudingu žuvų taukų poveikiu. Tačiau,  teigia Kretingos rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas inspektorius Zigmantas Lekavičius, maistui tinka tik sveika ir tinkamai paruošta žuvis.

 Nauda žmogaus organizmui

Redakcijos archyvo nuotr.

Žuvyse yra vertingų riebalų – omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Pats organizmas jų negamina, todėl svarbu gauti su maistu. Jos yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai – skatina augimą, gerina atmintį, protinę veiklą, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, aterosklerozės atsiradimo riziką. Priešvėžinių vaistų gamyboje naudojami ryklių riebalai ir kitos ryklio dalys - pelekai, kepenys.

Žuvyse yra ir vitaminų – A, D, PP, C, E, B, mineralinių medžiagų – jodo, kalcio, geležies, magnio, fosforo bei kitų mikro ir makro elementų.

Perkant žuvį svarbiausia žiūrėti, kad ji būtų šviežia – standi, žvynai prigludę, žiaunos raudonos spalvos, akys skaidrios. Šviežia žuvis vandenyje skęsta. Nešviežia žuvis – glebi, žvynai pasišiaušę, akys blausios, o panardinta į vandenį kyla į viršų.

„Nereikėtų pirkti žuvies, nors ji ir gyva, su apkramtytais pelekais, uodega ar su žaizdomis“,- perspėjo Z.Lekavičius. Sveikiausia - valgyti šviežią žuvį. Vytintos, džiovintos ar rūkytos žuvys nebėra tokios vertingos kaip šviežios.

Kokybė - nuo gyvenimo sąlygų

Pašnekovo nuomone, šiandien kalbėti apie idealiai geras žuvis sunku, nes ne visi vandens baseinai yra vienodai švarūs. O kai kurių žuvų – karpio, ungurio, lyno - kraujyje ir natūraliai yra nuodingų medžiagų. Todėl esą nuo seno žvejai šias žuvis gerai išvalo, pašalindami pagrindines kraujagysles, esančias prie stuburo.

Tačiau šiandien žuvys tiek upėse, tiek ežeruose ar jūrose yra paveiktos parazitų, chemine tarša.

Teršalai, patekę į jūrą, niekur nedingsta, toksinai veikia planktoną, kuris sudaro vieną iš mitybos grandžių.

„Plėšriosios žuvys sukaupia daugiau sunkiųjų metalų ir kitų toksinų, kadangi jos yra mitybinės grandies viršuje. Kenksmingos medžiagos labiausiai kaupiasi žuvų kauluose, pelekuose, žiaunose, kepenyse, galvoje“, –sakė Z. Lekavičius. Žuvų užterštumas priklauso ir nuo sezoniškumo bei žuvų buvimo vietos, nes žuvys migruoja. Žuvų skonis gali skirtis prieš nerštą ir po jo.

„Kad vartotoją pasiektų tinkama žuvis, yra vykdoma nuolatinė stebėsenos programa, paremta laboratorine kontrole“, - patvirtino Z.Lekavičius.

Tvenkiniuose, kur auginama daug žuvų, kad jos nesirgtų, naudojami antibiotikai. Prieš realizuojant tokių tvenkinių žuvis, jos yra ištiriamos ir tik po to tiekiamos vartotojui.

Šiuo metu į Lietuvą žuvys atkeliauja iš Norvegijos, Olandijos, Argentinos, Ispanijos, Vietnamo, Kinijos. Įvežama žuvis tikrinama pagal Europos Sąjungos keliamus reikalavimus.

Puola ligos, parazitai

Dabar – stintų metas. Jas valant dažnai aptikama oro pūslė su kirmėlėmis.

„Tai - simbiotinės kirmėlės, kurios gyvena kartu su žuvimi. Jos žmogui nepavojingos ir lengvai pasišalina su oro pūsle, - teigė veterinarijos gydytojas. - Tačiau yra ir tikrų žuvų parazitų. Lietuvoje galima aptikti karpinių žuvų, turinčių kaspinuočių lervų. Jomis dažniausiai užsikrečia kuojos, karšiai, plakiai. Lervos gyvena viduriuose. Tokias žuvis tinkamai apdorojus galima naudoti maistui.

Kai kurios žuvys – vėgėlės, karšiai, kuojos, lydekos - gali sirgti žuvų maru – atsiranda poodinės kraujosrūvos ant krūtinės ir snukio. Valgant tokią netinkamai termiškai apdorotą žuvį galima apsinuodyti“.

Kartais karpiams ar lynams prie galvos prisisiurbia daug plonų žuvinių dėlių. Žuvys, užsikrėtusios šiais parazitais, trinasi į nendres, valtis, šokinėja iš vandens. Kai dėlės nukrenta, tose vietose atsiranda kraujuojančios žaizdelės, o tai - puiki galimybė įsiveisti žalingoms bakterijoms ar grybeliui.

Žuvis gali pažeisti ir apie 1 cm ilgio parazituojantis vėžiukas, kuris įsiskverbia į žuvies kūną. Vėžiukas sukelia ligą – lerneozę.

Tvenkiniuose, kur mažas vandens judėjimas, žuvis gali užpulti ir kitas kelių milimetrų dydžio žalsvas vėžiukas, parazitas, kuris maitinasi krauju ir sukelia ligą - arguliozę.

Aldona Karečkaitė

pajurionaujienos.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: Mityba, žuvis
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Vandens organizme trūkumas gali sukelti ir hemorojų
Atšilus orams dauguma skuba naudotis visais lauko malonumais. Tiesa, gydytojai pastebi, kad aktyviai leidžiant laisvalai...
Oro kokybės barometras: orą teršė kietosios dalelės bei amoniakas, miglinių augalų žiedadulkės
Vasaros viduryje buvo fiksuojamas kietųjų dalelių ir amoniako koncentracijos padidėjimas ore, o žiedadulkių...
Vasaros vaisius valgykite su sėklomis ir odele: padarysite paslaugą organizmui
Ar žinojote, kad valgydami vaisius į šiukšliadėžę smarkiai nesusimąstydami galite išmesti didelę dalį jų vertingųjų medž...
Gydytojas kardiologas: kodėl svarbu reguliariai matuoti kraujo spaudimą
Hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, – viena dažniausių sveikatos problemų ir pagrindinis kardiovaskulinių l...
Už nuolatinio knarkimo gali slypėti sunki būklė
Knarkimas – gana dažna problema, nesirenkanti nei lyties, nei amžiaus. Tačiau svarbu suprasti, kad tai nėra tik ne...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų