Kas sveikiau: kiauliena, žuvis ar paukštiena?
Ar kada teko pagalvoti, kaip mūsų organizmas reaguoja į suvalgytą žuvį, kiaulieną ar paukštieną? Kodėl kartais suvalgius kiaulienos kepsnį apima sunkumo jausmas, o pasirinkus garuose ruoštą žuvį virškinimas vyksta įprastu ritmu?
Į šiuos klausimus atsakymus pateikia vienas garsiausių Amerikos gastroenterologų, medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya. Jis nurodo, kad tai, kaip mūsų organizmas reaguoja į suvalgytus gyvulinius produktus, labiausiai lemia gyvūnų, kurių mėsą vartojame, kūno temperatūra.
Pasirodo, kad gyvūnų, kurių kūno temperatūra aukštesnė nei žmogaus, riebalai apsunkina žmogaus organizmą, o gyvūnų, kurių kūno temperatūra mažesnė nei žmogaus - priešingai.
Galvijų, kiaulių ir paukščių normali kūno temperatūra yra 38,5 – 40°C, taigi aukštesnė už normalią žmogaus kūno temperatūrą (37°C). Vištų kūno temperatūra dar aukštesnė (41,5°C). Šių gyvūnų riebalai stabiliausi yra tokioje aplinkoje, kurios temperatūra atitinka gyvūno temperatūrą. Patekę į žemesnės temperatūros aplinką (žmogaus organizmą), jie atšąla, tampa klampesni ir kietėja, dėl to lėtėja kraujo tėkmė, didėja trombų susidarymo kraujagyslėse rizika.
Kadangi žuvys yra šaltakraujai gyvūnai, normaliomis sąlygomis jų kūno temperatūra daug žemesnė nei žmogaus. Kas vyksta, kai į žmogaus organizmą patenka žuvų riebalai? Panašiai kaip keptuvėje šildomi riebalai, jie išsileidžia ir tampa takūs. Dėl to skystėja kraujas, mažėja blogojo cholesterolio lygis.
Net tais atvejais kai (skaičiuojant gramais) bendras į mūsų organizmą patekusių riebalų kiekis yra toks pat, žuvų riebalai, anot daktaro Hiromi Shinya, mums yra sveikesni nei šiltakraujų gyvūnų riebalai jau vien dėl to, kad į kraują patenka skystesni.
Žinoma, tai diskutuotinas klausimas ir pirmiausia turite analizuoti, kaip į kiekvieną maisto produktą reaguoja jūsų organizmas. Jei pavalgę mėsos ar paukštienos, jaučiatės tingesni, vargina sunkumo jausmas, vertėtų valgiaraštyje padidinti žuvies ir jūros gėrybių bei sumažinti mėsos ir paukštienos kiekius.
Šaltiniai:
1. H. Shinya. 2009. Fermentų faktorius. Versus aureus
2. H. Shinya. 2012. Mikrobų faktorius. Versus aureus
Susiję straipsniai
