Trečiadienis, 2025.05.07
Reklama

Žemas diastolinis kraujospūdis sukelia smegenų atrofiją(1)

VLMEDICINA.LT | Šaltinis: vlmedicina | 2013-06-25 00:01:03

Olandų mokslininkai nustatė, kad pacientams, sergantiems kraujagyslių ligomis, žemas diastolinis (DKS) kraujospūdis ir vidutinis arterinis kraujospūdis (AKS) susiję su greičiau progresuojančia smegenų subkortikaline atrofija. Esant aukštesniems rodikliams, taip pat kraujospūdį mažinant laipsniškai, smegenų atrofija progresuoja lėčiau.

Spaudimas
Algirdo Kubaičio nuotr.

 

Žemas DKS – didesnė rizika

Prospektyvinės kohortinės SMART-MR studijos metu buvo analizuojami 663 pacientų (vidutiniškai 57 metų amžiaus), sergančių arterinėmis ligomis (koronarinių, smegenų, periferinių kraujagyslių ir pilvo aortos aneurizmos), pakitimai  galvos smegenyse ir sekamas kraujospūdis.  Su magnetinio rezonanso pagalba vertinamas bendras smegenų, pilkosios, baltosios smegenų masės tūris, infarktai. Nustatytas kraujospūdis skirstomas į žemą, normalų, aukštą, apskaičiuojamas pulsinis ir vidutinis arterinis kraujo spaudimas.

Po 3,9 studijos metų buvo nustatyta, kad pacientams, turintiems žemą bazinį diastolinį ir vidutinį arterinį kraujospūdį, greičiau progresavo subkortikalinė smegenų atrofija. Skirtumas tarp kriterijų, rodančių atrofijos laipsnį, žemą ir aukštą diastolinį kraujospūdį turintiems sudarė 0,07 proc., žemą ir aukštą vidutinį arterinį kraujospūdį turintiems - 0,05 proc. Pacientams, kurių bazinis diastolinis kraujospūdis siekė 70 mmHg, subkortikalinė atrofija buvo nustatyta dažniau nei tiems, kurių diastolinis kraujospūdis  buvo didesnis nei 90 mmHg.

Pacientams, kurių diastolinis, vidutinis arterinis ar sistolinis kraujospūdis (SKS) buvo normalus ar padidėjęs, laipsniškas jo mažinimas buvo susijęs su lėtesne subkortikaline smegenų atrofija.

Tyrėjai mano, kad žemas diastolinis kraujospūdis didelės rizikos pacientams gali būti indikatorius, nurodantis ankstyvą kraujagyslių senėjimą ir didelę riziką išeminiams ir degeneraciniams pokyčiams galvos smegenyse.

Žemas diastolinis ir vidutinis arterinis kraujospūdis dėl sumažėjusio minutinio širdies tūrio gali sukelti neadekvačią galvos smegenų perfuziją, neurodegeneracinius pokyčius ir atrofiją ypač jautriose subkortikalinėse galvos smegenų dalyse.

Negalima paneigti tikimybės, kad žemas bazinis diastolinis kraujospūdis gali būti ir smegenų atrofijos pasekmė.

Nors kraujospūdžio mažinimas neišvengiamas aukštą kraujospūdį turintiems pacientams, tačiau tiems, kuriems yra rizika sirgti ar sergantiems arterinių kraujagyslių ligomis, bazinis ir diastolinis kraujospūdis turi būti mažinamas ypač atsargiai, - perspėja mokslininkai.

Atsižvelgiama į kardiovaskulinę ir insultų riziką

Kokio principo skiriant hipotenzinius medikamentus laikosi kardiologai? Koks kraujo spaudimas juos vartojant laikomas normaliu vyresnio amžiaus pacientui?

„Arterinį kraujospūdį mažiname, atsižvelgdami į kardiovaskulinės rizikos dydį: didelės rizikos - agresyviau. Insultų rizikos požiūriu sistolinis kraujospūdis, mažesnis nei 120 mmHg, sumažina insultų skaičių, tačiau didina kardiovaskulinę riziką. Optimalu palaikyti tarp 120 ir 140 mmHg. Bėgant metams  didėja aortos standumas ir mažėja elastingumas, todėl diastolinis spaudimas mažėja. Tai senėjimo požymis. Tokiems pacientams AKS mažiname ne taip drastiškai, renkamės vaistus, labiau veikiančius sistolinį spaudimą“, - paaiškino gydytoja kardiologė Jūratė Anušauskienė.

Vidutinis arterinis kraujospūdis (VAKS), pasak J. Anušauskienės, nustatomas pagal formulę VAKS = 1/3 (SKS DKS) + DKS.  Pagal VAKS laipsnius galima tiksliau vertinti hipertenzijos laipsnius:

1) VAKS iki 100 mmHg;

2) 100 mmHg ≤ VAKS < 106,67 mmHg;

3) 106,67 mmHg ≤ VAKS < 120 mmHg;

4) 120 mmHg.

Pulsinio kraujospūdžio reikšmė

„Vyrauja nuomonė, kad prognostinė pulsinio kraujospūdžio (skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujo spaudimo) reikšmė jauniems, t.y. iki 55 metų amžiaus, asmenims yra mažai reikšminga. Tuo tarpu vyresniems hipertenzija sergantiems pacientams, kai padidėja bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir dažniau nustatomos kitos gretutinės ligos, pulsinio spaudimo kitimai įgyja daug didesnę prognostinę vertę“, - pasakojo J. Anušauskienė.

Ji tikisi, kad artimiausiu laiku pulsinio spaudimo ribinės reikšmės bus nustatytos skirtingoms amžiaus grupėms, – tai pakeistų požiūrį į sistolinio ar diastolinio kraujo spaudimo, kaip izoliuotų rizikos veiksnių, prognostinę reikšmę.

Šaltinis

Jochemsen H, et al "Blood pressure and progression of brain atrophy: The SMART-MR Study" JAMA Neurology 2013; DOI: 10.1001/jamaneurol.2013.217.

 

Įvertinkite straipsni:
Balsavimu įvertinimas 4 / 5 (5). Jūs dar nebalsavote
(5)
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kai pilvas tarsi balionas: kaip sumažinti dujų kaupimąsi?
Nuolatinis pilvo pūtimas ne tik vargina fiziškai, bet ir kartais gali sumažinti pasitikėjimą savimi. Šį pojūtį dažnai su...
Melatonino papildai: kada juos vartoti ir kokios galimos rizikos?
Kai kuriomis dienomis, vos pramerkę akis, galime jaustis lyg nemiegoję visą parą. Kitais rytais pabundame kupini energij...
Kaip erkės atsiduria jūsų rankinėje, ant šuns kailio ar net pirkinių maišelyje
Vos keli žingsniai per žolę – ir jūs jau rizikos zonoje. Į kovą dėl šeimininko išalkusios stoja erkės. Maitin...
Vaikų sveikatos patikra: ne formalumas, o būtinybė
Artėjant vasaros atostogoms, ligonių kasų specialistai ragina tėvelius nedelsti ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveik...
Chirurgas ragina pasitikrinti: nedidelis diskomfortas gali būti hemorojaus sutrikimo pradžia
Hemorojus – itin nemaloni sveikatos problema, su kuria gyvenime susiduria nemaža dalis žmonių. Nors apie šią būklę...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų