Žemaitis avių augintojas - naujų sveikatai palankios vilnos apdorojimo technologijų pradininkas(8)

„Milas -  tautinio paveldo produktas.  Nuo 15 amžiaus  prie kiekvieno malūno buvo milo vėlyklos. Smetonos laikais Lietuvoje buvo 1,5 mln. avių. Dabar – apie 50 tūkst., daugiausia -  šiurkščiavilnių ir juodgalvių. Deja, kai kur dar avys tvartuose kankinamos. O jos turi laisvai vaikščioti, net žiemą, nes avims šilumos nereikia – nuo šalčio apsaugo vilna“, - kalba 38 metų Judrėnų gyventojas Antanas Poška, vienintelis Lietuvoje verslininkas, gaminantis natūralios, chemiškai neapdorotos  vilnos gaminius ir net iš jų produkto – milo statantis jurtas. Atkaklus žemaitis gali būti pavyzdžiu, kaip iš nieko pradėti ir išvystyti  verslą, kurio produkcija džiugina ir net sveikatina žmones.     

Reklama

Įrangą sukūrė pats  

Prieš penkerius metus Judrėnų gyventojas Antanas Poška, iki tol važinėjęs į tolimuosius reisus, buvo priverstas rinktis kitą gyvenimo kelią – vairuoti nebegalėjo dėl traumos, po kurios prarado regėjimą  viena akimi. Susidomėjo avininkyste. Nusipirkęs apgriuvusią ūkio fermą, jis ją aptvarkė, nusipirko kelias avis, įsigijo vilnos karštuvus. Jais išplauta bei išdžiovinta vilna ištampoma, išpurenama, iškedenama.

Taip paruošta ji perkeliama į vėlimo cechą, kur gaminamas milas.  Veltuvą Antanas sumeistravo pats, kadangi įprastais Europoje naudojamais veltuvais galima velti tik chemiškai apdorotą vilną. O judrėniškis siekė sukurti visiškai natūralius, visas gerąsias savybes išlaikiusius vilnos gaminius. Įrangą vis tobulino, derino įvairiais vilnos rūšis, siekdamas aukščiausios kokybės, kol po pusantrų metų išbandytos technologijos atitiko ūkininko lūkesčius.

Tokiu jo pagamintu veltuvu vilna ne tik suveliama, bet ir gerai kelis kartus išplaunama, bet ne šiltesniu nei 40 laipsnių C vandeniu ir be muilo. Tai dėl to, kad vilnoje liktų vertingiausia jos dalis  - lanolinas, t. y. riebalas, kuris palaiko drėgmę ir struktūrą. Be to, tokiu būdu suveltas milas netenka vilnai būdingo kvapo.

Vyras ketina savo pradėtą vilnos vėlimo technologiją užpatentuoti, mat jis esąs vienintelis, gaminąs lanoliną išlaikančios vilnos gaminius.

„Vakaruose visa vilna, siekiant, kad dingtų kvapas ir nešvarumai, merkiama į sieros rūgštį, kuri sunaikina lanoliną. Tokia vilna praranda geras savybes, nors yra švari ir švelni“, - perspėja Antanas ir priduria, kad Europoje vilnos plovyklos  uždarinėjamos, nes teršia gamtą, o chemikalų paveikta vilna betinkama tik techniniams gaminiams.

Kai kurie gamintojai, išnaikinę lanoliną jį paskui sugrąžina į vilną dirbtiniu būdu – impregnuoja, išplaudami šampūnais su lanolinu. Tačiau tokia vilna, - mano Antanas, - neprilygsta gaminiams, kuriuose šis riebalas išlaikomas. Vilna, kuriame jis lieka, ne blogesnė už kupranugario ar lamos.

Iš milo gamina ir jurtas

Kelias dienas džiovintas milas jau tinkamas naudoti. Iš jo atkaklus žemaitis gamina jurtas, čiužinius, arklių gūnias, raiščius sąnariams gydyti, kitus naudingus daiktus. O iš iškarštos vilnos siuvami minkštesni produktai, kaip antklodės, paklodės, pagalvės, skaros.  Antanui talkina siuvėjos specialybę turinti žmona Anžela.

Beje, Antanas – vienintelis Lietuvoje jurtų „statytojas“. Šie „namukai“ Lietuvoje vis labiau populiarėja, nes yra „kvėpuojantys“, šilti, jaukūs ir gana pigiai įrengiami. Pastatytas karkasas užklojamas storu  milu, įstatomi langai, durys. Tokiame būste vasarą nekaršta, o žiemą, pasišildant krosnele,  nešalta. Jurta nebijo ir gaisro – mat milas nedega, o iš lėto tirpsta nuo ugnies. Todėl jurtoje galima įrengti net  pirtį. Vienas didžiausių šio būsto pranašumų – jos mobilumas, nes jį gana greitai galima išardyti ir perkelti į kitą vietą.

Šiandien vietoj turėtų 100 avių beauginąs tik dvi vyriškis darbo stoka nesiskundžia – jis laukiamas avis auginančiuose ūkiuose, pats jas kerpa, perka įvairių rūšių vilną iš Lietuvos avių augintojų. „Reikia suderinti įvairių avių veislių vilną, nes kiekviena rūšis vis kitaip veliasi“, - pasakoja ūkininkas.

Per dieną sezono metu vyriškis nukerpa apie šimtą avių. Supirktą vilną vežasi į savo „fermą“,  paskui rankomis išrenka šiaudus, nešvarumus, išplauna, išdžiovina, derina, karšia, velia.

Ateities planuose – gavus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, sutvarkyti fermos  aplinką, suremontuoti pastatus.

Pirmas „pacientas“ - veršis

Perskaitęs daugybę knygų ir publikacijų internete, judrėniškis sužinojo, jog dar 1986 metais Vokietijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodę sveikatinančias vilnos, kurioje išsaugotas lanolinas, savybes. Deja, Lietuvoje panašūs tyrimai neatliekami, tačiau kad vilna – ypatingas produktas, patyręs pats.

„Pirmas mano „pacientas“, kurį išgydė vilna,  buvo veršis, - šypsosi pokalbininkas. - Savaitę laiko veterinaras jam leido antibiotikus, nes buvo smarkiai susirgęs. Jau buvo pagijęs, bet vėl atkrito, guli it negyvas. Kaimynas man patarė jį papjauti šunims, tačiau aš sugalvojau paeksperimentuoti - suvynioti  į vilną. Pasiuvau jam liemenę, „aprengiau“, apsukau vilna kaklą. O vilna, jei yra išorinis ar vidinis  uždegimas, – labai kaitina, jaučiamas net deginimas, mat suaktyvina kraujotaką. Tai rodo vykstant gijimą. Pagijo ir veršis.“

Kad vilna turėtų teigiamą poveikį sveikatai, pasakoja Antanas, reikia gulėti ant pliko veltinio. Poveikis esą jaučiamas po pirmos nakties – „nei sprandas beskauda, nei nugara“. Mat lanolinas malšina skausmą, todėl tokia patalynė itin tinka sergantiesiems sąnarių ligomis ir reumatu.

„Kai pradėjau pats gulėti ant jos, žmona iš pradžių skersai žiūrėjo, - juokiasi. – o paskui pati įvertino ją. Vaikai iš pradžių atsisakė gultis, bet vos atsigulė – kitokios nebepripažino. Mūsų kūdikis, kuriam vieneri metai ir du mėnesiai, tokioje patalynėje neatsibunda iki ryto. Keliskart buvo pabudęs tik tada, kai dygo dantukai.  Vilnoje gulėti komfortas, joje nesukaisi ir nesušalsi, tad miegas daug skanesnis ir gilesnis. Šiurkštoki vilnos šereliai aktyvina kraujotaką, veikia kaip mikromasažas, todėl saugo ir nuo širdies bei kraujagyslių ligų.  Vokietijoje atlikti tyrimai parodė, kad miegant milo patalynėje pulsas nukrenta iki 60 kartų per minutę – tampa idealus miegui. O lietuviams ypač reikia natūralios vilnos gaminių, nes Lietuva - ligonių šalis“, - dėsto savo nuomonę tris vaikus auginantis žemaitis.

“Kur buvai anksčiau?“

„Vilna atitinka visas žmogui reikalingas temperatūros ir drėgmės sąlygas, - viską apie vilnos savybes išstudijavęs Antanas. – Joje yra 20 proc. drėgmės. Žiemą vilnos struktūra sausesnė, todėl ji šildo, o vasarą drėgnesnė, tada vėsina. Vaikai, miegodami vilnos patalynėje, mažiau serga alerginėmis, kvėpavimo takų ligomis- joje nesiveisia kambarinės erkutės. Čia toks stebuklas... niekas nenori patikėti. O kai patys tuo įsitikina, klausia: „Kur anksčiau buvai?“ – žibančiomis akimis pasakoja judrėniškis.

Vilnonę patalynę, pasakoja Antanas, - noriai naudoja sergantieji įvairiomis ligomis - kai krečia šaltis, milas padeda sušilti, sukuria palankią terpę sveikti.

Natūralus lanolinas padeda lengvai pasišalinti riebalams, todėl vilnos gaminius užtenka išpurtyti ir išvėdinti. Skalbti galima tik  ne aukštesnėje nei 40 laipsnių C temperatūroje, antraip dings vertingiausias jų komponentas.

Ir pats Antanas nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be savo sukurtų gaminių - žiemą ant pliko kūno velkasi vilnonę liemenę, ant juosmens  juosi vilnonį diržą, saugantį nuo radikulito. Vilnos gaminius jis naudoja susirgęs gerklės uždegimu ar bronchitu.