Deja, tik maža dalis informacijos, kurią gauname apie miegą ir migdomuosius vaistus, yra objektyvi. Daugybė žmonių geria receptinius vaistus, kurie, remiantis tyrimais, nepasižymi didesniu veiksmingumu už placebą, o vartojant juos ilgą laiką gali sukilti daug šalutinių reiškinių.
Per pastarąjį dešimtmetį labai paplito migdomųjų vartojimas, dėl to kaltas ir nuolat visur skleidžiamas klaidingas tvirtinimas, neva žmonėms reikia aštuonių valandų miego. Nemažai žmonių žino, kad jiems pakanka ir trumpesnio miego.
Danielius Kripkė su kolegom iš San Diego universiteto Kalifornijoje atliko miego tyrimus. Jų tyrime dalyvavo daugiau nei milijonas suaugusių žmonių. Paaiškėjo, kad žmonių, kurie gėrė migdomuosius kasnakt, mirtingumo rizika yra 25 procentais didesnė nei tų, kurie gyvena be migdomųjų.
Taip pat pastebėtas ryšys tarp miego trukmės ir mirtingumo. Tyrėjai išsiaiškino, kad žmonių, miegančių septynias valandas paroje mirtingumas yra mažesnis, nei miegančių aštuonias ir daugiau valandų (Kripke ir kt. 2002).
Viename iš tyrimų nustatyta, kad žmonių, miegančių devynias valandas per parą, mirtingumas didesnis nei miegančių tik penkias valandas, o per parą dešimt ir daugiau valandų miegančiųjų mirtingumas gerokai didesnis, nei tų, kurie miega vos keturias valandas (Tamakoshi, 2004).
Šių ir kitų tyrimų duomenys rodo, kad miego trukmė ir mirtingumas yra susiję dalykai. Tą ryšį galima išreikšti „U“ formos kreive: septynių valandų miegas lemia mažiausią mirtingumą, yra optimalus („U“ apačia), o miego trukmei palaipsniui trumpėjant ar ilgėjant, mirtingumo lygis auga.
Kita vertus, miego trukmės įtaka sveikatai nėra tokia didelė kaip pasyvaus, nejudraus gyvenimo būdo, rūkymo, alkoholio ar streso. Eliminavus visus šiuos žalingus veiksnius, trumpas miego laikas mirtingumo lygį padidina tik vos vos (Hublin, 2007).
Dažnai nepagrįstai teigiama, kad miego trūkumas turi ryšį su diabetu ar nutukimu. Joks tyrimas įtikinamai to neparodė. Netgi priešingai – antsvorį gali lemti ilgas miegas, nes žmonės, kurie ilgai miega, paprastai mažai juda (Chaput, 2008).
Taip pat yra įrodymų, kad itin veiksminga priemonė, padedanti žmonėms sumažinti migdomųjų vartojimą ar jų visiškai atsisakyti, yra KET (Kognityvinė elgesio terapija). Daktaras Čarlzas Morino iš Lvalio universiteto (Kanada), savo tyrimais parodė, kad KET kartu su vaistų poreikį mažinančiomis technikomis padeda atsisakyti migdomųjų. Tai pavyko pasiekti 85 procentams tiriamųjų. Tyrimo dalyviai vaistus buvo vartoję kas dieną vidutiniškai 19 metų (Morin, 2004).
Pagal:
Gregg D. Jacobs (2012). Pamirškite nemigą. Kaunas: Luceo. 15-24 p.
Šaltiniai:
1. Chaput J. P.; Desprées J. P.; Bouchard C.; Tremblay A. (2008). The Association Between Sleep Duration and Weight Gain in Adults: A 6-Year Prospective Study from the Quebec Family Study. Sleep, 31: 517-23. 27. Html
2. Hublin C, Partinen M, Koskenvuo M, Kaprio J. (2007). Sleep and mortality: a population-based 22-year follow-up study. Sleep,30: 1245-53.
3. Kripke, Daniel F., MD; Lawrence Garfinkel, MA; Deborah L. Wingard, PhD; Melville R. Klauber, PhD; Matthew R. Marler, PhD (2002). Mortality Associated With Sleep Duration and Insomnia. Archives of General Psychiatry, 59: 131-36. PDF
4. Morin, Charles M., Ph.D.; Célyne Bastien, Ph.D.; Bernard Guay, M.D.; Monelly Radouco-Thomas, M.D.; Jacinthe Leblanc, B.C.P.P.; Annie Vallières, Ph.D. Randomized Clinical Trial of Supervised Tapering and Cognitive Behavior Therapy to Facilitate Benzodiazepine Discontinuation in Older Adults With Chronic Insomnia. Am J Psychiatry 2004;161:332-342. Html
5. Tamakoshi, Akiko, MD, PhD; Ohno, Yoshiyuki MD, MPH, PhD (2004). Self-Reported Sleep Duration as a Predictor of All-Cause Mortality: Results from the JACC Study, Japan. Sleep, 27: 51-54. PDF