Vytautas Valevičius. Ar sėkminga kova su rūkymu Lietuvoje?(3)

Peržiūrėjus paskutinių metų duomenis apie alkoholio ir nikotino vartotojus Lietuvoje, kyla dvejopi jausmai. Lyg ir mažiau girtuokliauti ėmė Lietuvos gyventojai, nors tai, ką jie išgeria – užtenka kelioms musulmonų šalims. O štai rūkymo, bent jau legaliai valstybės parduodamų nuodų, mastai didėja.

Reklama

Oficialiai skelbiama, kad vienas Lietuvos gyventojas pernai surūkė 50 cigarečių pakelių, tai yra veik trimis pakeliais daugiau nei 2013-aisiais. Bandymas kovoti su rūkymu vien rūkalų kainų pakėlimu, o jos padidėjo 5,3 proc., nepadarė didesnės ar net teigiamos įtakos: dėl piktybinių navikų, kurie atsirado nuo rūkymo, pernai mirė 1500 žmonių, arba 23 daugiau nei 2013 metais. Tokia labai liūdna statistika.

Mūsų šalis yra pasaulinės politinės, ekonominės, socialinės ir kitokios sistemos dalis. Galime save guosti, kad kitose šalyse yra dar blogiau. Sakysime, Kinijoje. Tačiau kai miršta Kinijos gyventojai, man mažiau skauda nei kai netenkame savos šalies gyventojų.

Kodėl rūkoma vis daugiau? Čia bet kuris karinis strategas gali pasiūlyti savo trigrašį: mąstyti reikia globaliai, o veikti lokaliai. Bėda yra ta, kad kovos su rūkymu metodai yra seniai žinomi, todėl, manoma, yra neefektyvūs. Tai nėra visa tiesa. Metodai yra taikomi dabarties sąlygomis. Jei pastarieji taikomi kaip ir prie 20 metų, tai jų efektyvumas tampa neigiamas. Pažiūrėjęs į medžiagas, kurios skelbiamos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro tinklalapyje, pradedu abejoti, kad jos yra naujos. Juk nesunku tą mokomąją medžiagą palyginti su JAV ar Anglijos panašiais dalykais ir pamatyti, kad šis centras atsilieka bent trisdešimt metų. Kas tai turėtų pamatyti? Visų pirma ministerija, nes tai jos darbas, antra, pačios bendruomenės, kurias maitina persenusiais gaminiais.

Kodėl taip svarbu matyti nuolatinį metodų „atnaujinimą“, t.y. pritaikymą prie beatsirandančių naujovių? Šių metų amerikiečių ir anglų tyrimuose teko rasti faktą, kad paaugliai ir kitas jaunimas faktų ir patarimų apie sveikatą ieško internetu. Tokių apie 70 proc., vadinasi, plakatai, skrajutės ir panašūs dariniai tampa beveik nepaklausūs, nes neefektyvūs.

Štai Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento puslapyje puikuojasi tokia informacija:

apie 80 proc. rūkančiųjų pradeda rūkyti dar paauglystėje.

Lietuvoje savo „pirmąją cigaretę“ būdami 13 metų ir jaunesni surūko 58 proc. berniukų ir 44 proc. mergaičių.

Lietuvoje bent kartą per savaitę rūko 21 proc. 15 metų amžiaus mergaičių ir 34 proc. to paties amžiaus berniukų.

Būčiau prastas žmogus, jei manęs vis nestebintų tokie faktai. Deja, kol kas Lietuvoje dar nematau aiškiai naujos kovos su rūkymu strategijos. Diena be tabako – gražu, bet kas bus likusias 364 ar 365 dienas?

Dar viena situaciją sunkinanti problema – naujų rūkymo technologijų radimasis, arba vadinamosios elektroninės cigaretės. Nenoriu leistis į platesnes diskusijas, tačiau sveikam protui akivaizdu, kad tai naujas būdas įpratinti prie rūkymo, jos skatina rūkymą ir didina rūkalių skaičių. Galiu pakartoti aukščiau minėtą faktą – nuo rūkymo sukelti navikai veda prie mirties, jų apie 1500 per metus mažėjančioje Lietuvoje.

Nors rūkymas yra paplitęs visame pasaulyje, jo populiarumas labai skirtingas. Galėčiau „papilti“ aibę skaičių, kur kas rūko, kuomet pradeda, kiek numiršta, bet yra svarbesnių klausimų. Kaip bandoma sumažinti rūkymą? Uždrausti? Tam tikra prasme - taip. Pavyzdžiui, JAV jau dešimtmetį populiarėja jaunimo nerūkymo plotai, pavyzdžiui, vasaros stovykla tik nerūkantiems. Pavyzdžiu užsikrėtė ir Kinija, kuri turi bene daugiausiai rūkančių žmonių pasaulyje. Australija pirmoji uždraudė bet kokius piešinius ant cigarečių pakelių. Tiesa, rezultatai nėra labai patrauklūs, tačiau ir tai žingsnis. Oregono valstijoje siūloma gyventi nerūkančiųjų name. Ir tai tik keli pastarųjų metų pavyzdžiai.

Ar gali Lietuvos švietimo, Sveikatos ir Socialinių reikalų ministerijos susivienyti rūkymo mažinimo problemos sprendimui? Manau, kad ne tik gali, bet ir reikia. Paskiri bandymai „kovoti“ ne tik neduoda reikiamo efekto, bet ir nereikalingai eikvoja resursus. Žmonės nusivilia savo darbais, o problema išlieka. Neišspręsta ir nesprendžiama.