Vis auganti tabako gaminių kaina, vis makabriškesni paveikslėliai ir užrašai ant cigarečių pakelių, straipsniai medicinos portaluose ir dienraščiuose galbūt bent kelis iš tūkstančio rūkančiųjų priverčia susimąstyti, kaip atsikratyti žalingo įpročio. Pleistrai, elektroninės cigaretės, kramtomoji guma? O gal konsultacija su gydytoju ar šeimos narių parama? Nuo ko pradėti?
Laimei, Viskonsino medicinos universiteto mokslininkai supaprastino gaires ir išskyrė tris pagrindinius dalykus. Dalykus, kuriais turėtų vadovautis kiekvienas, nusprendęs mesti rūkyti. Viskonsino medicinos universiteto mokslininkas Michael Fiore ištyrė daugybė mokslinių straipsnių ir išanalizavo daugybę tyrimų bei bendradarbiavo su įvairiomis sveikatos apsaugos institucijomis, kad galėtų pristatyti šias tris svarbias gaires. Pradedam?
Pirmasis žingsnis – pripažinimas. Kaip ir esant kitoms priklausomybėms, ligoms, čia svarbu pripažinti, kad tu turi problemą. Ne tik pripažinti, bet ir rimtai į ją pažiūrėti bei siekti medicininės ir kitokios pagalbos. Neužteks vien impulsyviai išmesti cigaretes į šiukšlių dėžę ir apsimesti, kad viskas gerai. Tokie nesuplanuoti, nemotyvuoti rūkymo metimai dažnai ilgai netrunka ir prie įpročio grįžtama. Taigi pirmas žingsnis - pripažinkite, pasiryžkite.
Antras žingsnis - kreipkitės pagalbos į savo šeimos gydytoją arba vaistininką, kad padėtų sudaryti rūkymo metimo planą. Žinoma, Lietuvoje tai nėra labai įprasta, tačiau užsienyje egzistuoja netgi specialios sveikatinimo organizacijos ar telefono linijos, kurios kuruoja norinčius mesti rūkyti, jiems padeda. Tikėkimės, kad ir Lietuvoje sveikatos apsaugos specialistai bus supratingi (galės padėti sudaryti rūkymo metimo planą, rekomenduoti priemones ir stebėti pacientą bei jį palaikyti), o ateityje galbūt taip pat turėsime specializuotų pagalbos grupių.
Savo ruožtu su metančiu rūkyti pacientu dirbantiems gydytojams rekomenduojama niekada nekritikuoti paciento motyvacijos. Siūloma padėti jam vesti (ypač pradžioje) dienoraštį, kuriame gali būti žymimas dienos laikas, aplinkybės, kurioms esant rūkoma, nuotaika prieš rūkymą ir surūkius cigaretę. Rekomenduojama su pacientu identifikuoti rizikingas situacijas ir aptarti galimas rūkymo alternatyvas.
Na ir galiausiai medikamentai. Yra daugybė nikotino pakaitinės terapijos grupės vaistų, parduodamų be recepto. Vaistinėse galima rasti pleistrų, kramtomųjų gumų, aerozolių, pastilių, nosies purškalų. Tokie preparatai sumažina šalutinius poveikius, kai žmogus meta rūkyti, be to, į jų sudėtį neįeina kiti kenksmingi cigaretėse esantys komponentai.
Yra ir receptinių preparatų, kurie padeda mesti rūkyti, tačiau dėl jų vartojimo reikia tartis su gydytoju.
Šaltiniai:
https://smokefree.gov/talk-to-an-expert
https://www.nlm.nih.gov/medlineplus/ency/article/007439.htm