Sunkiai suvokiamas fenomenas: visą gyvenimą rūko, o plaučiai sveikutėliai

Panašu, kad paslaptis, kodėl kai kurių visą gyvenimą rūkusių žmonių plaučiai sveiki, įminta – savo paaiškinimą pateikia Jungtinės Karalystės mokslininkai, skelbia BBC.

Reklama

Daugiau nei 50 tūkst. žmonių sveikatos būklės analizė atskleidė, kad kai kurių eksperimento dalyvių DNR lemia itin gerą plaučių funkciją ir gyvybingumą, o tai padeda išvengti mirtinos rūkymo žalos.

Mokslininkai iš „Medical Reasearch Council“ sako, kad jų gautos išvados gali pasitarnauti kuriant plaučių funkciją gerinančius vaistus. Kad ir kaip ten bebūtų, geriausias patarimas – tiesiog nerūkyti.

Dauguma, tačiau ne visi, rūkantieji galiausiai suserga plaučių ligomis, tačiau jomis suserga ir tie, kurie per visą gyvenimą nesurūkė nė vienos cigaretės.

Skelbiama, kad mokslininkai atliko išsamią savanorių iš „Biobank“ projekto sveikatos ir genetinių duomenų analizę.

Lengvas kvėpavimas

Mokslininkai tyrė lėtinos obstrukcinės plaučių ligos, sukeliančios dusulį, kosulį ir pasikartojančias infekcijas, atvejus. Skelbiama, kad vien Jungtinėje Karalystėje šia liga serga trys milijonai žmones.

Lygindami rūkančių ir nerūkančių (tiek sergančių, tiek nesergančių šia liga) duomenis, mokslininkai išsiaiškino, kad mažesnę obstrukcinės plaučių ligos riziką lemia DNR.

Tai reiškia, kad „gerus genus“ turintys rūkaliai kartais mažiau rizikuoja susirgti minėtąja liga nei tie, kurie nerūko, tačiau turi „blogus genus“.

Vienas iš tyrimo autorių, Lesterio universiteto mokslininkas profesorius Martinas Tobinas sako, kad būtent genai lemia, kaip plaučiai funkcionuoja ir reaguoja į pažeidimus.

„BBC News“ svetainei M. Tobinas sako: „Tikrai nėra jokios stebuklingos priemonės, apsaugančios nuo tabako dūmų, jie neabejotinai kenkia plaučiams. Svarbiausia, ką dėl savo sveikatos ir konkrečiai plaučių ligų gali padaryti visi be išimties – liautis rūkę“.

Priklausomybė

Rūkymas kenkia ne tik plaučiams, bet ir padidina širdies ligų bei vėžio riziką. Mokslininkai taip pat išsiaiškino, kad rūkantieji ir šio žalingo įpročio neturintieji skiriasi ir genetiniu kodu.

Panašu, kad būtent genai lemia smegenų funkciją ir kaip lengvai žmogus gali tapti priklausomas nuo nikotino, tačiau šis faktas vis dar moksliškai nepatvirtintas.

Anot profesoriaus, jų atradimai „suteikia daug vertingos informacijos apie taip, kaip veikia žmogaus organizmas, ir galbūt padės sukurti naujų vaistų“.

Tyrimo išvados buvo pristatytos per „European Respiratory Society“ suvažiavimą, jos skelbiamos ir leidinyje „Lancet Respiratory Medicine“.

Organizacijos „British Lung Foundation“ tyrimų vadovas Ianas Jarroldas teigia: „Šis mokslininkų darbas - ryžtingas žingsnis, norint sužinoti daugiau apie plaučių sveikatą ir funkciją. Genetinė informacija šiuo atveju labai naudinga ne tik ieškant naujų veiksmingų gydymo būdų, bet ir mokant žmones, kaip geriausia rūpintis savo plaučių sveikata“.