Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Vytautas Valevičius. Apie ligos filosofiją

Vytautas Valevičius | Šaltinis: vlmedicina / asmuo | 2016-01-20 11:52:31

Kas yra liga? Tai nėra visai nepaprastas klausimas. Tiesa, turime Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktą apibūdinimą, kuris, rodos, yra geras ir pakankamas.

Vytautas Valevičius
Vytautas Valevičius. © A. Kubaičio (VLMEDICINA.LT) nuotr.

 

Deja, jis mažai žinomas vadinamajai masinei sąmonei, vadinamiesiems normaliems žmonėms. Liga jiems – tuomet, kai skauda, kai blogai jautiesi, kai numiršti. Taigi turime labai platų PSO ligos apibrėžimą ir buitinę jos savivoką. Taip pat reikia pamatyti, jog oficialus ir valstybės pripažintas ligotumo apibūdinimas gerokai išplečia gydymo poreikius: tenka rūpintis ne tik kūnu ar psichika, bet ir socialiniais santykiais, kas nebepriklauso, mūsų politikų nuomone, SAM kompetencijai. Esamą ligos traktavimą griauna ir vadinamosios netradicinės medicinos, kurios visai kitaip mato tiek žmogų, tiek jo sveikatą. Šamanas ar koks užkalbėtojas nepriima esamų gydymo metodų kaip tobulų, jis turi savo ligos ir sveikatos suvokimą.

Žvelgiant į istorinę medicinos raidą, galima matyti kelis aiškius ligos ir terapijos supratimo etapus, ligos ir ligonio santykio nuostatas. Viena iš plačiau paplitusių traktuočių – liga yra bausmė už kaltę. Ar žmogus pats nusižengė, ar tai turi iš prigimties, vis tiek privalo kaltę išpirkti aukomis ar maldomis.

Antikos ar viduramžių gydymo specialistai ieškojo būdų, kaip palengvinti sergančiojo kančias, sumažinti galimybes numirti. Tam pasitarnavo tiek žmogaus anatomijos pažinimas, tiek visuomenės patirties apibendrinimas. Ne tik maldomis, bet ir žolėmis buvo gydoma per visą  rašytinę žmonių istoriją, o tai jau visai kitoks požiūris į ligą, ligonio ir terapijos santykį. Ne kaltė tampa gydymo priežastimi, bet priežastinio ryšio supratimas. Tai jau mokslinio požiūrio pradžia, mokslinės medicinos radimasis.

Taigi turime kol kas dvi ligos traktuotes: liga, kaip kaltės pasekmė, ir liga, kaip kūno veiklos sutrikimas. Aišku, kad ir gydymo samprata čia tiesiogiai skirsis: vienu atveju – malda ar auka, piktų jėgų išvijimas, antru tenka ieškoti priežasties ir to žinojimo (arba manymo) pagrindu naikinti ligą.

Lyg ir būtų aišku. Deja, pasaulis yra daug margesnis  ne norėtųsi. Tai klausimas tas pats: kas gi serga, kas vadintina susirgimu? Nors, atrodo, kad sveiko proto pakanka visiems, bet medicinoje... Kas yra gydoma: liga ar ligonis? Klausimas ne tiek filosofinis, kiek praktinis. Dabartinis gydytojas ar gydymo įstaiga primena pramonines technologijas. Yra nukrypimas, kuris aprašytas žinynuose, toliau turime taisyklių sąrašą arba schemas, jos ir taikomos „remontui“. Kas yra žmogus, joms visai nesvarbu. Yra schema, ji pritaikoma, o gydytojas už išgydymą neatsako. Jis tiesiog atlieka pareigą – taiko schemą. Ligonis tampa tik atskiru ligos nešiotoju, statistiniu vienetu.

Technologinis medicinos taikymas paverčia ją gamybos rūšimi. Čia dar prisideda pinigų poreikis. Įstaiga ar gydytojas gauna lėšas iš draudimo fondų ne už gydymą, o už atomizuotų pacientų kiekį. Jie visi statistiškai vienodi, nužmoginti. Todėl gydomos ligos, tiksliau, jų pasekmės, o ne žmonės.

Kitoks požiūris vadinamosios holistinės medicinos. Ji net bando formuluoti naują tikslą – žmogus, kaip visuma, turėtų būti medikų objektu. Tiesa, prie to einama palaipsniui: atrandama, kad žmogus dažnai serga keliomis ligomis, kelių vaistų sąveika žmoguje tampa nenuspėjama, rūpinantis fiziniu aktyvumu, būtina peržiūrėti asmens mitybą. Kitaip sakant, žmogus yra daugiaplanė būtybė ir jo sveikata taip pat įvairialypė. Tiesa, ir šiame požiūryje dar išlieka atskiri aspektai. Aromaterapeutas nepastebi didesnių kūno fiziologinių nukrypimų, kardiochirurgas retai domisi asmens darbo sąlygomis, psichiatras – mityba ir t.t. Kiekvienas  rūpinasi viena, gal ir svarbia, veiklos puse. O kas sujungs į visumą? Vis labiau pripažįstama, kad žmonės gali sirgti daugeliu ligų iš karto, pripažįstama, kad vaikystėje sukauptos problemos (fizinis neveiklumas ar stresas) bus aibės ligų priežastimi, pripažįstama, kad paveldimumas gali stipriai pakeisti  žmogų, bet ir jo paties veikla gali stabdyti neigiamus paveldimus organizmo kitimus, pripažįstama, kad aplinka veikia asmenį, jog pastaroji gali kardinaliai psichiškai ar fiziškai pakeisti, nežiūrint į jo paveldimas savybes ir t.t. Suvedus jau turimas žinias į vientisą žmogaus modelį tampa įmanoma nustatyti „normą“, t.y. tuo metu priimtiną sveikatos ir sveikatingumo sampratą. Iš to ir seka galimybė suvokti „nukrypimus“, t.y. ligas. Pastaroji negali būti vieną kartą visam laikui apibrėžta dėl vienos priežasties – visuomenė ir jos nuomonės kinta. Tai, kas vienai istorinei ar geografinei bendruomenei yra „norma“, kitai gali tapti „liga“. Indijos ar Rubenso moterys yra gražios ir sveikos tuomet, kai jos turi didelį svorio perteklių. Dabar visas pasaulis kovoja su šiuo reiškiniu. O psichikos ligos: per pastarąjį šimtą metų radosi per tūkstantį naujų ligų, kurių „nežinojo“ ankstesnės visuomenės. O tai, kas šimtmečius traktuojama kaip nukrypimas, tapo medicinine norma.

Reziumė. 1. Griežtai kiekvienu atveju apibrėžti ligą ar susirgimą jokia medicina negali. Jis pernelyg daug kinta.

 

 

 

 

 

 

 

  1. Piktnaudžiavimas gydymu privertė atsisakyti vien ekonominio taupymo priemonių – mirtys per brangiai kainuoja.
  2. Žmonija palaipsniui eina prie visuminio asmens suvokimo modelio, kuris pereina ir į medikų lygį. Randasi holistinė medicina, kuri iš esmės galėtų bandyti apibrėžti normą ar ligos atvejus, atsižvelgiant į visuomenės išsivystymo lygį, jos galimybes ir poreikius.

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų