Vyriškos krūtinės padidėjimo kaltininkas – nebūtinai antsvoris

Problema, kurios vyrams nepavyksta nei visiškai užmaskuoti, nei ,,išsportuoti“ – vyriškos krūtinės padidėjimas –  sukelia ir fizinį, ir psichologinį diskomfortą. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad dažniausias to kaltininkas yra padidėjęs svoris, vis dėlto ginekomastijos pasekmes kenčia ir visai neturintys antsvorio vyrai.

Kuo kalti hormonai?

Patologinis vyro krūtinės liaukos išvešėjimas, arba ginekomastija, – liga, kurios atsiradimui įtaką gali padaryti keli pagrindiniai veiksniai. ,,Nordclinic“ plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mantas Kievišas pranešime žiniasklaidai aiškina, kad kaltininkai gali būti hormonai – santykinai mažesnis testosterono arba didesnis estrogeno kiekis. Paprasčiau tariant, testosteronas slopina vyrų krūtinės augimą, o per didelis estrogeno kiekis gali jį paskatinti.

„Nenormalus vyriškos krūtinės padidėjimas – ginekomastija yra gana dažna būklė, kurią sukelti gali įvairūs vartojami vaistai, hormonų (estrogeno ir testosterono) disbalansas, patologinės inkstų, kepenų, sėklidžių ligos. Reikia atkreipti dėmesį, kad ši būklė įvairaus amžiaus vyrams gali išprovokuoti kompleksus, daro įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai, tačiau visuomenėje ši problema dar mažai analizuojama“, – sako M. Kievišas.

Kada pastangos bevaisės

Rečiau pasitaikanti ligos forma yra pseudoginekomastija, kai krūtinėje išveši riebalinis audinys - įprastai vyrams, turintiems antsvorio. Abiem ginekomastijos atvejais vyrai dažnai bando problemą spręsti keisdami mitybą, aktyviai sportuodami, tačiau nors savijauta pakeitus gyvenimo būdą ir gerėja, vizualiai vaizdas nebūtinai pasikeičia. Intensyviai sportuojant ir koreguojant mitybą galima atsikratyti perteklinio riebalinio audinio, tačiau tai neveikia krūties liaukos, todėl numetus svorio galima sulaukti ne visai tokio efekto, kurio tikėjomės, nes krūties liauka gali kontūruotis kaip gumbelis po speneliu.

Kodėl pastangos yra bevaisės ir nuo ko tai priklauso? Pasak gydytojo M. Kievišo, jei vyras pastebi krūtinės pokyčius, tačiau nesikreipia į gydytoją priežasties nustatymui, pavyzdžiui, mano, kad pagrindinė problema yra padidėjęs svoris, ir tai užsitęsia metus ar ilgiau, gydymas medikamentais jau nebėra efektyvus, nes krūties liauka transformuojasi į kietą, tankų, fibrozišką audinį. Tokiu atveju belieka vienintelis būdas susigrąžinti vyrišką krūtinę – chirurginis gydymas.

„Ginekomastijos atveju gali būti taikomos kelios chirurginės technikos. Kai dominuoja išvešėjęs riebalinis audinys – riebalų nusiurbimo operacija (liposukcija), o kai išvešėja liaukinis audinys, vien liposukcija nebus efektyvi, todėl liauka šalinama chirurgiškai, atliekant pusės apskritimo dydžio pjūvį po spenelio areole. Operacijos metu pašalinamas krūtinės liaukinis audinys, dėl to krūtinė sumažėja, tampa plokščia, nebematomas liaukos kontūras. Dažniausiai praktikoje atliekama kombinuota operacija – riebalų nusiurbimas ir liaukos šalinimas“, – komentavo gydytojas.

Tais atvejais, kai yra didesnis odos laisvumas, pasmukusi krūtinė, po didelio svorio netekimo, kai oda neelastinga, gali būti atliekamas vyriškas krūtinės pakėlimas. Šių operacijų metu pašalinami pertekliniai audiniai, sukuriama plokščia krūtinės forma, esant poreikiui sumažinamas spenelio dydis, pozicionuojamas į tinkamą vietą.

Gydytojo M. Kievišo teigimu, pastebima, kad vyrai vis dažniau ginekomastijos problemą renkasi spręsti chirurginiu būdu ir tai nebėra tabu. Atlikus operaciją pacientui užsegamas chirurginis korsetas, kurį rekomenduojama dėvėti bent 4 - 6 savaites. Į darbą galima grįžti jau po savaitės, tačiau aktyvios fizinės veiklos rekomenduojama vengti bent mėnesį. Kelias savaites po operacijos galimi skausmai, patinimai, jautrumo sumažėjimas. Tačiau proporcinga vyriška krūtinė yra matoma jau iš karto po operacijos, o galutinis rezultatas pasirodo atslūgus patinimui ir visiškai sugijus pjūviams.