Ankstyva krūties vėžio diagnostika – raktas į ilgaamžiškumą ir sveikatą

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1700 krūties vėžio atvejų, vadinasi, šią diagnozę kasdien išgirsta 4–5 moterys. Nors medicina sparčiai žengia į priekį, o anksti nustatytas krūties vėžys dažnai sėkmingai išgydomas, realybė skaudi: sergančiųjų daugėja, o profilaktinėje programoje dalyvauja mažiau nei pusė moterų, kurioms mamografija priklauso nemokamai, – rašoma Antakalnio poliklinikos pranešime žiniasklaidai. 

„Krūties vėžys pradinėse stadijose dažniausiai nesukelia jokių simptomų, moterys jaučiasi sveikos. Todėl būtent profilaktinė mamografija yra ypač naudinga: ji leidžia aptikti pakitimus ankstyvose stadijose, kai gydymas yra efektyviausias. Deja, kol kas statistika liūdina: iš visų moterų, kurioms pagal profilaktinę programą šis tyrimas priklauso nemokamai, Lietuvoje juo pasinaudoja tik maždaug kas antra“, – sako gydytoja radiologė Sigutė Šenbergė.

Pasak jos, viena pagrindinių problemų – moterys vis dar linkusios laukti, kol atsiras simptomų, dalis baiminasi krūties suspaudimo diskomforto ar spinduliuotės.

„Mamografijai naudojamos labai mažos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, o tyrimo nauda visada gerokai didesnė“, – pabrėžia S. Šenbergė.

Poliklinika naujus metus pasitiko įsigijusi naują pažangų „Senographe Pristina“ mamografijos aparatą, kuris užtikrina ir komfortiškesnį mamogramų atlikimą. Tyrimo metu krūtis spaudžiama švelniau, spaudimas reguliuojamas papildomai ir rankiniu būdu. Jį išbandžiusios moterys, kurios šį tyrimą atlieka ne pirmą kartą, pastebi, kad pats tyrimas atrodo trumpesnis, spaudimas – tolygesnis, švelnesnis.

Rizika didėja nuo 45 metų amžiaus

Šeimos gydytoja Emilija Petrauskienė pažymi tai, kad moterys vengia kreiptis patikroms, ar nesutinka jų atlikti net ir kviečiamos, labiau stebima mažesniuose miesteliuose ar kaimuose, kur mamografijos prieinamumas, pasiekiamumas yra prastesnis.

„Mūsų įstaigoje moterų, kurios patenka į tiriamo amžiaus periodą ir nė karto neatliko tyrimo, yra gerokai mažiau, tai džiugina. Tačiau ir pas mus apie 20 proc. iš pakviestų moterų tyrimui neatvyksta jo atlikti. Taigi visų šeimos gydytojų bei visos komandos tikslas – ir toliau aktyviai kviesti, edukuoti visą visuomenę, priminti, kaip svarbu tikrintis net ir neturint simptomų“, – sako E. Petrauskienė.

Mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa šiuo metu taikoma visoms 45–74 metų amžiaus moterims, kurioms nenustatytas krūtų onkologinis susirgimas. Būtent nuo 45 metų prasideda sergamumo dažnio pikas.

Į programą patenkančias moteris poliklinika pati pakviečia atvykti ir atlikti tyrimą arba jos gali pačios kreiptis į šeimos gydytoją. Jei rezultatai geri, tyrimas kartojamas po dvejų metų. Visgi, net jei rezultatai buvo geri, tačiau atsiranda simptomų – laukti kitos profilaktinės patikros nereikėtų.

„Jei moteris apčiuopia darinį, pastebi krūties formos, odos ar spenelio pakitimus, atsiranda neįprastas vienpusis skausmas ar kiti nauji pojūčiai, nedelsdama turi kreiptis į šeimos gydytoją – nepriklausomai nuo amžiaus ir to, kada buvo paskutinis tyrimas. Ypač, jei artimais giminystės ryškiais susijusioms moterims yra buvę nustatyta onkologinių susirgimų“, – perspėja šeimos gydytoja E. Petrauskienė.

Ankstyva diagnozė gelbsti gyvybes

Daugiau nei dešimtmetį su mamografija dirbanti S. Šenbergė atkreipia dėmesį, kad tikrai ne visi mamogramose aptikti pakitimai reiškia vėžį – dalis jų būna gerybiniai ir nesikeičia metų metus.

„Kai moteris mamografiją atlieka reguliariai ir toje pačioje gydymo įstaigoje, vaizdus palyginame su ankstesniais ir įvertiname pokyčius. Neretai tai padeda išvengti papildomų tyrimų, o moterims – papildomo streso“, – sako gydytoja radiologė.

Ji pažymi, kad profilaktines mamogramas peržiūri du gydytojai radiologai, taip sumažinama klaidingai neigiamų atsakymų tikimybė, o pažangi technika leidžia įžvelgti ypač mažus pakitimus.

Šiuo metu apie 70 proc. Lietuvoje diagnozuojamų krūties vėžio atvejų nustatomi ankstyvose stadijose. Jei moterys aktyviau dalyvautų programoje, šis skaičius galėtų būtų dar didesnis.

„Nulinės stadijos krūties vėžio išgyvenamumas siekia 100 proc., pirmos stadijos atveju visiškai pasveiksta 9 iš 10 pacienčių. Vėliau statistika prastėja. Todėl profilaktika nėra formalumas, tai reali galimybė išgelbėti gyvybę“, – sako S. Šenbergė.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad daugelis moterų nuo Naujųjų metų išsikelia tikslus sportuoti, sveikiau maitintis, skirti laiko sau ir panašiai. Prie šių tikslų verta pridėti dar vieną, lengviausiai įgyvendinamą ir labai svarbų – profilaktinės mamogramos atlikimą. Nes ankstyva diagnostika yra raktas į ilgaamžiškumą ir sveikatą.