Vis daugiau brandžių moterų ryžtasi estetiniams pokyčiams

Hormoniniai pokyčiai menopauzės metu veikia ne tik savijautą, bet ir išvaizdą. Oda plonėja, veido kontūrai kinta, krūtys praranda formą. Plastikos chirurgas Mantas Kievišas paaiškina, kokie sprendimai gali padėti moterims susigrąžinti pasitikėjimą savimi ir gyvenimo kokybę, – rašoma „Nordclinic“ pranešime žiniasklaidai. 

Pastaraisiais metais vis daugiau vyresnių moterų ryžtasi vadinamajai menopause makeover – kūno ir veido pokyčių estetinei transformacijai, padedančiai susigrąžinti gerą savijautą ir pasitikėjimą savimi. Ši tendencija, išpopuliarėjusi JAV ir Vakarų Europoje, aptariama ir Lietuvoje. Plastinės chirurgijos gydytojų teigimu, dažniausiai tam ryžtasi 45–60 metų moterys, kurios nori koreguoti dėl menopauzės pasikeitusias kūno formas, bet kartu siekia išlaikyti natūralumą ir individualumą.

Pasak plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo Manto Kievišo, tokia transformacija nėra viena konkreti operacija, o individualiai pritaikytas planas, jungiantis kelias procedūras pagal moters poreikius ir fizinę būklę.

„Užsienyje šis pavadinimas vartojamas kaip skėtinis terminas, reiškiantis, kad menopauzės metu kūno pokyčius galima koreguoti kompleksiškai. Praktikoje moterys nesikreipia, sakydamos „Noriu menopause makeover“. Jos ateina dėl konkretaus diskomforto, pavyzdžiui, smarkiai padidėjusių krūtų, sukeliančių pečių ar kaklo skausmus, ar dėl veido pokyčių – nukritusių antakių, perteklinės odos vokų srityje“, – sako gydytojas.

M. Kievišas akcentuoja, kad menopauzės metu moters organizme vyksta tiek fiziniai, tiek psichologiniai pokyčiai.

„Fiziniai simptomai – naktinis prakaitavimas, karščio bangos, nereguliarus menstruacijų ciklas iki visiško jo nutrūkimo, miego sutrikimai, makšties sausumas, dažnas šlapinimasis ar net šlapimo nelaikymas, energijos trūkumas. Šiuos pokyčius dažnai lydi ir psichologiniai veiksniai – dirglumas, nervingumas, nuotaikų svyravimai, sunkumas susikaupti, užmaršumas“, – vardija gydytojas.

„Menopauzės metu smarkiai krenta estrogeno kiekis – iki penkių kartų mažiau nei reprodukciniame amžiuje. Dėl to per pirmuosius penkerius metus netenkama iki 30 procentų kolageno – pagrindinio odos atraminio baltymo. Šis procesas sukelia audinių silpnėjimą: oda plonėja, praranda elastingumą, raiščiai atsipalaiduoja, todėl keičiasi kūno kontūrai ir formuojasi perteklinės odos klostės. Pokyčiai dažnai vyksta greitai ir moterys per kelerius metus pastebi akivaizdų skirtumą – tiek išvaizdoje, tiek savijautoje“, – aiškina M. Kievišas.

Gydytojo teigimu, akivaizdžiausi pokyčiai pasireiškia krūtų srityje.

„Krūtys keičiasi labiausiai, jų forma praranda jaunatvišką apvalumą. Kai kurios moterys menopauzės metu priauga svorio, todėl riebalinė krūtų dalis padidėja, tačiau tuo pat metu nyksta liaukinis audinys. Dėl šių priešingų procesų krūtys gali tapti sunkesnės arba, priešingai, sumažėti ir „išsileisti“, – sako gydytojas.

Kartu, pasak jo, keičiasi ir kitos kūno sritys.

„Pilvo apatinėje dalyje dažniau kaupiasi riebalai, oda tampa sausesnė, plonesnė, atsiranda pigmentinių dėmių. Veide išryškėja raukšlės, ypač aplink akis, suplonėjusi oda ir kiti jungiamieji audiniai nebeslepia apatinių vokų riebalinių išvaržų, todėl atsiranda maišeliai po akimis. Mažėjant kaulinei masei ir silpnėjant raiščiams, pažandžių srityje oda ima kristi žemyn, svyra antakių linija, prarandamas veido kontūrų aiškumas“, – pasakoja plastikos chirurgas.

Psichologinis ir funkcinis poveikis

Anot M. Kievišo, estetinis atjauninimas menopauzės laikotarpiu dažnai turi kur kas gilesnį poveikį nei vien grožio aspektas. Tai – gyvenimo kokybės klausimas, galintis pakeisti kasdienę savijautą, laikyseną ir emocinę būseną.

„Didžiausią skirtumą matau po krūtų mažinimo operacijų. Kartais moterys pragyvena su didžiulėmis krūtimis visą gyvenimą – vargina pečių, nugaros skausmai, oda šunta po krūtimis, o po operacijos jos pačios sako: „Kodėl aš to nepadariau anksčiau?“. Kai kuriais atvejais pašaliname net po kelis kilogramus krūtų audinio, kuris tarsi svėrė ant kaklo dvidešimt metų“, – sako gydytojas.

Pasak jo, panašių pavyzdžių – daugybė.

„Vokų plastika dažnai laikoma kosmetine procedūra, tačiau kai kuriais atvejais ji pagerina ir regėjimą. Po pilvo plastikos moterims lengviau judėti, sportuoti, patogiau rinktis drabužius. Net žastų plastika padeda atsikratyti fizinio diskomforto – trynimosi, odos uždegimų ar tiesiog noro slėpti rankas. Tokie pokyčiai suteikia ne tik pasitikėjimo savimi, bet ir realiai pagerina kasdienybę“, – sako M. Kievišas.

Gydytojas pabrėžia, kad kiekvienas atvejis yra individualus – nėra universalaus sprendimo.

„Amžius pats savaime nėra kliūtis. Prieš operaciją įvertiname bendrą sveikatos būklę, atliekame kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, o gydytojas anesteziologas analizuoja galimas rizikas. Svarbu, kad gretutinės ligos, tokios kaip antro tipo cukrinis diabetas ar arterinė hipertenzija, būtų tinkamai kontroliuojamos – tokiu atveju jos nėra kontraindikacijos. Tik įvertinę visus šiuos aspektus sprendžiame, kokios apimties operacija konkrečiam pacientui yra saugi, – aiškina jis. – Jei kombinacija per didelė, siūlome operacijas išskaidyti etapais, taip užtikrinant saugumą ir geresnį galutinį rezultatą“.

Be to, sprendimą dėl pokyčių dažnai stabdo ne medicininės, o psichologinės priežastys – baimės, mitai ir aplinkinių nuomonės.

„Labai daug stereotipų plastinėje chirurgijoje kyla iš nežinojimo. Moteriai svarbu išsigryninti, ar yra kūno vietų, kurios iš tiesų trikdo kasdienę veiklą ar pasitikėjimą savimi. Jei tokia problema egzistuoja ir ją galima išspręsti chirurgiškai, verta klausyti savo balso, o ne aplinkinių komentarų“, – teigia M. Kievišas.