Pirmadienis, 2025.07.21
Reklama

Lietuvos donorų paaukota kraujo plazma gelbsti gyvybes

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2025-07-21 12:32:54

2025 m. sausio–gegužės mėnesiais didmeninės vaistų tiekimo įmonės Lietuvos vaistinėms ir ligoninėms perdavė 27884 pakuotes vaistinių preparatų, pagamintų iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos, rodo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenys. Šie vaistai gydo retas, genetines, sunkias ligas kaip kraujo nekrešėjimas (hemofilija), sunkūs inkstų ir kepenų pažeidimai, įgimtas imunoglobulinų deficitas. Prie gydymo reikšmingai prisideda ir Lietuvos gyventojai, nes Nacionalinis kraujo centras iš donorų paaukoto kraujo atskirtą kraujo plazmą, kuri nepanaudota gydymui tiesiogiai, kasmet parduoda Europos vaistų gamintojams. 

Iš paaukotos kraujo plazmos gaminami vaistai
Donoras / Nacionalinio kraujo centro nuotr.

Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenimis, 2022 m. Europos vaistų gamintojams buvo parduota 25 tūkst., 2023 m. – 12 tūkst., o 2024 m. – 28 tūkst. litrų kraujo plazmos.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) skaičiuoja, kad 2024 m. vaistinėms ir gydymo įstaigoms Lietuvoje iš viso perduota 65 581, 2023 m. – 61 346, o 2022 m. – 59 411 pakuočių vaistinių preparatų, pagamintų iš kraujo plazmos.

Kaip aiškina NKC direktorius Daumantas Gutauskas, likusi ir gydymui nepanaudota plazma kasmet parduodama per atvirą konkursą, kuriame dalyvauja Europos vaistų gamintojai.

Pasak D. Gutausko, platus iš donorų kraujo atskirtos plazmos panaudojimas – tiek pacientų gydymui ligoninėse, tiek vaistų gamyboje – yra itin svarbus ir efektyvus, nes padeda gelbėti žmonių gyvybes.

„Esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už jų aktyvumą bei kviečiame nesustoti dalintis gerumu – reguliariai apsilankyti kraujo donorystės centruose ir paskatinti tai daryti savo artimuosius ar draugus. Iš kraujo plazmos gaminami vaistai yra būtini retoms kraujo ligoms, tokioms kaip hemofilija ar įgimtas imunoglobulinų deficitas, gydyti. Be to, šie vaistai vis dažniau gelbsti ir ką tik gimusių kūdikių gyvybes, kai jų kraujo rezus faktorius nesutampa su motinos. Tokiais atvejais gydymas tampa būtinas. Tad verta susimąstyti – galbūt vieną dieną šių vaistų gali prireikti mūsų vaikams, tėvams ir kitiems artimiesiems. Na, o jei šiandien padėsi Tu – rytoj kažkas padės ir Tau“, – pabrėžia D. Gutauskas.

Vaistų, kurie yra pagaminti iš farmacinės žaliavos – kraujo plazmos, poreikį puikiai pagrindžia statistika.

Pasaulinės hemofilijos federacijos (WFH) duomenimis, surinktais iš 119 pasaulio šalių, 2023 m. hemofilija sergančiųjų buvo fiksuojama beveik 220 tūkst. Tiesa, organizacijos vertinimu, tik apie 35 proc. visų sergančiųjų yra oficialiai diagnozuoti ir įtraukti į sveikatos priežiūros sistemą – didelė dalis lieka nežinomi dėl ribotų išteklių, informacijos stokos ar silpnos sveikatos infrastruktūros.

„Didelis retomis, genetinėmis, sunkiomis ligomis sergančiųjų skaičius tik patvirtina, kodėl būtina skatinti kraujo donorystę ir efektyviai panaudoti kraujo plazmą. Tik mūsų visų bendrystė ir supratimas gali padėti įveikti šiuos iššūkius“, – pabrėžia D. Gutauskas.

NKC primena, kad kraują gali aukoti visi sveiki 18–65 metų gyventojai: vyrai – iki 6 kartų per metus, moterys – iki 4. Donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys onkologinėmis ligomis, hepatitu B ar C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), kitomis sunkiomis lėtinėmis, pasikartojančiomis kraujotakos ar imuninės sistemos ligomis. Priešingu atveju kyla pavojus pacientui užsikrėsti.

NKC duomenimis, 2024 m. kraują dovanojo 41,2 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 76,9 tūkst., o 2023 m. sulaukta 40,1 tūkst. donorų, atlikta donacijų – 72,3 tūkst.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos donorų paaukota kraujo plazma gelbsti gyvybes
2025 m. sausio–gegužės mėnesiais didmeninės vaistų tiekimo įmonės Lietuvos vaistinėms ir ligoninėms perdavė 2...
Lietuvių mokslininkai kuria osteoartrito ateities gydymą
  Sąnarių skausmas, sustingimas ir girgždėjimas – tai kasdienybė, kurią, Pasaulio sveikatos organizacijos...
Peršalimas: kodėl sergame ir vasarą
Savaitgalį džiuginę geri orai daugelį paskatino laiką leisti aktyviau ir su gera kompanija. Tačiau net ir paprasta išvyk...
Vidurių užkietėjimas. Ką galime padaryti patys?
Remiantis statistika, lėtinis vidurių užkietėjimas paliečia iki 27 proc. pasaulio gyventojų. Deja, ne visi yra linkę šią...
Kodėl net ir laimingi žmonės eina į terapiją
Psichoterapeutų kabinetuose sėdi žmonės, kankinami depresijos, nerimo, dėmesio sutrikimo, kenčiantys dėl netekčių, subyr...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų