Išaugus donacijų skaičiui, naujieji kraujo donorai kviečiami laiku sugrįžti

Lietuvoje fiksuojamas vienas didžiausių atliktų kraujo donacijų skaičiaus augimas – šiemet per pirmąjį pusmetį jis išaugo beveik 2 tūkst., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, rodo naujausi Nacionalinio kraujo centro (NKC) duomenys. Didėjantis donorų aktyvumas reiškia tai, jog šie žmonės yra ne tik pastovūs, bet ir visada pasirengę padėti gelbstint kitų gyvybes. Be to, NKC kreipiasi į gyventojus, kurie pirmą kartą tapo donorais, ir primena jiems, jog reikėtų būtinai laiku sugrįžti pakartotinei donorystei – tai svarbu, norint užtikrinti, jog visi dovanoto kraujo komponentai būtų sėkmingai panaudoti.

Reklama

NKC skaičiuoja, jog per pirmąjį šių metų pusmetį atlikta daugiau nei 37,4 tūkst. donacijų, o tuo pačiu metu pernai jų buvo 35,6 tūkst., t. y. beveik 2 tūkst. daugiau, o 2022 m. pirmąjį pusmetį atlikta beveik 32,3 tūkst. donacijų.

NKC ekspertų vertinimu, ta yra didžiulis šuolis. Nepaisant to, kad pastaruosius kelerius metus fiksuojamas bendras kraujo donorų, donacijų ir surinkto kraujo augimas, tačiau tokio donacijų skaičiaus augimo jau seniai nebuvo.

2024 m. pirmąjį pusmetį sulaukta 28,3 tūkst. donorų, 2023 m. tuo pačiu laikotrapiu –27,1 tūkst. donorų, o 2022 m. tuo pačiu metu – 25 tūkst. donorų. Pirmakarčių donorų šiemet per pirmąjį pusmetį sulaukta 3,8 tūkst.

NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, esame be galo dėkingi visiems kraujo donorams už pastovumą, atsidavimą ir pagalbą, o pirmakarčiams donorams – už tai, kad prisijungė prie bendraminčių rato, kurį vienija noras padėti mūsų šalies gydymo įstaigose sveikstantiems pacientams.

„Visiems šalies gyventojams, kurie nori tapti neatlygintinais kraujo donorais arba tokiais jau yra, norime priminti, kad iš vieno donoro dovanoto kraujo maišelio yra išskiriami trys skirtingi kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma, turintys skirtingus galiojimo laikotarpius. Eritrocitai į ligonines patenka per pirmąsias dvi, tris savaites, o kraujo plazmą išduoti į ligonines galima tik atlikus tyrimus, po kitos to paties žmogaus donacijos. Tad, jei donoras pakartotinai neatvyksta, donoro auka praranda pilnavertiškumą. Deja, tokiu atveju net ir labai norint negalima panaudoti visų donoro dovanoto kraujo komponentų“, – atkreipia dėmesį D. Gutauskas.

Būtent todėl, pasak jo, labai svarbu pirmakarčiams donorams laiku sugrįžti pakartotinei donacijai, t. y. per keletą mėnesių, o esamiems donorams atvykti rekomenduojama bent du kartus per metus.

„Kviečiu nelikti abejingais. Skyrus vos kelioliką minučių savo laiko ir dovanojus kraują, galima išgelbėti net tris gyvybes. Kiekvieno donoro apsilankymas artimiausiame kraujo donorystės padalinyje yra aukso vertės. Be donorų indėlio, medikai neturėtų galimybių suteikti sudėtingų gydymo paslaugų, pavyzdžiui, organų transplantacijų, išgydyti onkologinių pacientų, išgelbėti motinos ir jos naujagimio bei kitų pacientų gyvybes, kurie prarado daug kraujo dėl patirtų traumų, avarijų metu“, – sako D. Gutauskas.

NKC primena, kad aukojant kraują, būtina būti sveiku – kraujo donorais negali būti žmonės, sirgę ar sergantys piktybinėmis ligomis, hepatitu B ir C, sifiliu, žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), taip pat kita sunkia lėtine ar pasikartojančia kraujotakos ar imuninės sistemos liga. Jei būtų perpiltas tokio donoro kraujas, pacientui yra didelė tikimybė užsikrėsti.

Na, o siekiant išvengti tokių ligų plitimo, būtina tikrinti kraują, kai jis paimamas iš donorų, ir tik įsitikinus, kad jį saugu naudoti, atskirti kraujo komponentai vežami į gydymo įstaigas.

Kraują aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.