Viliotinis medicinos studentams ir rezidentams: ar pateisins viltis?

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) jaunus specialistus vilios į sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose tam tikros srities specialistų trūksta labiausiai. Tai bus daroma iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų. Tokį viliotinį medicinos studentams ir rezidentams palaiko įstaigos, į kurias bus viliojami jauni specialistai. Studentų atstovai šios iniciatyvos nepalaiko, o Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) išvis neturi nuomonės apie ją.

Reklama

Šis projektas bus vykdomas iš ES struktūrinių fondų lėšų (80 proc.) ir savivaldybių bei sveikatos priežiūros įstaigų (20 proc.). Iš jų bus apmokamos gydytojo rezidento studijų įmokos ar gydytojo rezidento studijų sutartyje nurodyta studijų kaina. Pagrindinės finansuojamos rezidentūros (įskaitant rezidentūros studijų įmokų kompensavimą nuo 2014 m. sausio 1 d.) – šeimos gydytojų, gydytojų kardiologų, gydytojų neurologų, gydytojų pulmonologų.

Su rezidentu bus pasirašoma sutartis, projekte dalyvavęs ir rezidentūros studijas baigęs specialistas sveikatos priežiūros įstaigoje privalės dirbti ne trumpiau kaip dvejus metus. Tikslinės teritorijos, kuriose bus vykdomas šis projektas, – teritorijos, regionai, kuriuose itin aukštas sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, cerebrovaskulinėmis ligomis, tuberkulioze.

Padės nepatenkantiems į nemokamą rezidentūrą

VšĮ Rokiškio rajono ligoninės, kurioje bus finansuojamos gydytojų neurologų rezidentūros studijos, administracija šį projektą vertina teigiamai – tiek iš gydymo įstaigos, tiek iš studentų pusės. „Projektas padės įsigyti specialybę tiems studentams, kurie nepatenka į nemokamą rezidentūrą. Sudarydamas sutartį, studentas galutinai apsisprendžia savo gyvenimą ir darbą susieti su pasirinkta gydymo įstaiga. Įstaigai tai naudinga, kadangi atvyks nauji, kvalifikuoti specialistai, kurie padės įstaigai teikti prieinamas kokybiškas paslaugas rajono gyventojams“, – portalui VLMEDICINA.LT teigė VšĮ Rokiškio rajono ligoninės administracija.

Šiuo metu šioje įstaigoje gydytojų neurologų pakanka: „Tačiau turime garbingo amžiaus gydytoją. Neurologo rezidentūra trunka ketverius metus, todėl manome, kad specialistas bus labai reikalingas“, – teigiama atsakyme portalui.

Sunku prisikviesti specialistus

Anot VšĮ Trakų ligoninės, kurioje bus finansuojamos gydytojų kardiologų rezidentūros studijos, direktoriaus Antano Česnulevičiaus, jaunų specialistų pritraukimą dirbti į sveikatos priežiūros įstaigas, o ypač rajonines, vertintinas teigiamai todėl, kad tai pagalba ligoninėms, kurioms sunku prisikviesti specialistus dėl finansinių galimybių, dėl teritorinio pasiskirstymo.

„Taip pat kolektyvo atjauninimas teigiamai veikia tiek personalą, tiek pacientus. Rezidentai turės galimybę gauti rezidentūrą, už kurią patiems mokėti nereikės, taip pat darbo vietą, kurioje įgis praktikos“, – vien tik privalumus įžvelgė A. Česnulevičius. Trakų ligonei kaip tik reikėtų gydytojo kardiologo, neurologo.

Nuomonės neturi

Jaunųjų gydytojų asociacija (JGA) neturi nuomonės apie šią SAM iniciatyvą.

„Šis projektas buvo kurtas ne vienerius metus ir tam, kad suprastume jo prielaidas ir turėtume nuomonę, reikia atlikti bent šiokią tokią analizę. Neatsakingų komentarų nedaliname, taigi JGA apie šį konkretų projektą nuomonės nepateiks. Galbūt ją turėsime po mėnesio, kai geriau susipažinsime su projektu, po Medicinos studentų ir rezidentų (MSRG) posėdžio, kai kartu su studentais aptarsime projekto prielaidas ir tolimesnes pasekmes“, – žadėjo Simona Stankevičiūtė, klinikinės farmakologijos rezidentė, Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė.

Skatina nelopyti skylių

Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) generalinis sekretorius Adomas Danilevičius sakė, kad asociacija programos nepalaiko: „Nepadės ir atidirbimas, jei sąlygos rajonuose bus ir toliau nepatrauklios: emigruos pabaigę rezidentai nutraukdami sutartį ir grąžindami pinigus iš užsienio arba lėks didmiestin iškart kitą dieną po atidirbimo“.

Anot jo, LiMSA ministeriją skatina skirti daugiau resursų problemos priežasčių sprendimui, o ne bandymui užlopyti skyles.

„Regionų patrauklumui padidinti finansinių išteklių atsirastų, jeigu būtų optimizuotas sveikatos sektoriaus lėšų panaudojimas, taikoma geroji valdysena (slaugytojų ir gydytojų santykio didinimas kartu perduodant dalį gydytojo kompetencijų slaugytojoms, vieningos e. sistemos įdiegimas ir kt.)“, – įsitikinęs A.Danilevičius.

Anot jo, būtina atsisakyti studento-rezidento statuso taip leidžiant rezidentams įsidarbinti patiems, o jų darbdaviams – gydymo įstaigoms – dėl jų konkuruoti. Taip pat rezidentas kompetencijas ir atsakomybes esą turėtų įgyti palaipsniui su kaskart augančiu atlyginimu. Anot pašnekovo, svarbu plėsti ir rezidentūros bazes regionuose bei užtikrinti jų kokybę.

„Iš kitos pusės pažvelgus, kodėl gali trūkti tam tikrų specialybių specialistų, - tai neaiški perspektyva. Siūlome kuo greičiau suformuluoti Lietuvos ligoninių tinklo viziją: kaip tankiai ligoninės turėtų būti išdėstytos regionuose, kokias paslaugas jos turėtų suteikti, o kada pacientas turėtų būti siunčiamas į aukštesnio lygmens ligoninę. Kartu ministerija turėtų apskaičiuoti realų specialistų poreikį (atsižvelgdama, pavyzdžiui, į ligų atvejų skaičių, populiacijos pokyčius ateityje) ir atitinkamai numatyti rezidentūrų vietas, kad nebūtų taip, jog yra ieškomi šeimos gydytojai, tačiau šiemet rezidentūros vietų yra netgi mažiau nei 2016 m.“, – teigė A. Danilevičius.

Taip pat, pasak LiMSA generalinio sekretoriaus, reikia neleisti universitetams organizuoti konkurso, nes jie esą nėra suinteresuoti atsižvelgti į specialistų poreikį ir tolygų pasiskirstymą valstybės mastu, todėl dabar studentai net norėdami pasinaudoti siūloma programa gali į ją nepatekti.

„Programos lėšas jau geriau siūlome panaudoti kaip papildomą priemonę anksčiau pasiūlytoms kuriant draugišką aplinką rezidentams, jauniesiems gydytojams bei jų šeimoms regionuose: kokybiškas vaikų ugdymas darželiuose, mokyklose, savišvietos socialinės veiklos galimybės, bendruomenės stiprinimas“, – dėstė A. Danilevičius.